Nuo 2027 metų numatoma keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo principus – pirmenybė būtų teikiama valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigia, kad toks sprendimas būtinas siekiant sustiprinti sistemos pasirengimą įvairioms grėsmėms.
Gydymo įstaigų vadovai taip pat tvirtina, kad pacientams dėl naujos tvarkos eilės neturėtų ilgėti. Anot jų, ligoninės pasirengusios suteikti daugiau paslaugų.
Ministras aiškino, kad viešasis sektorius yra pagrindinė šalies sveikatos priežiūros sistemos dalis, kuri turi užtikrinti paslaugų prieinamumą kasdienėmis sąlygomis ir gebėti veikti krizių metu. Tarp galimų grėsmių jis įvardijo klimato pokyčius, karo pavojų ir pandemijas.
Privatiems paslaugų teikėjams numatoma 34 mln. eurų mažiau
Pagal nuo 2027 metų įsigaliosiančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, Valstybinė ligonių kasa sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys tik dėl tų paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos įstaigos.
Dalies gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų vertinimu, tokie pakeitimai gali pabloginti gydymo prieinamumą. Jos ragina Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją dar kartą įvertinti finansavimo modelį, kad pacientai pagalbą gautų laiku.
L. Kukuraitis su tuo nesutinka. Jo teigimu, papildomai sveikatos apsaugai skiriama pusė milijardo eurų leis didinti paslaugų apimtį, todėl priežasčių nerimauti dėl ilgesnių eilių nėra. Papildomos lėšos bus skirtos ir viešosioms, ir privačioms įstaigoms, o tose srityse, kuriose laukimo problemos didžiausios, planuojama įgyvendinti specialias eilių mažinimo priemones. Darbo grupės sprendimus turėtų pristatyti lapkričio antroje pusėje.
VLK direktorius Gytis Bendorius nurodė, kad kitąmet privačių gydymo įstaigų sutartims planuojama skirti maždaug 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos būtų nukreiptos viešosioms įstaigoms. Šiemet privačių gydymo įstaigų paslaugoms prognozuojama išleisti 348 mln. eurų.
Aktyvaus stacionarinio gydymo ir ambulatorinių konsultacijų finansavimas privačiose įstaigose iš esmės nesikeis. Didesni pokyčiai numatomi ambulatorinės slaugos namuose, paliatyviojo gydymo ir brangiųjų tyrimų srityse, o kitose paslaugų kategorijose finansavimo pokytis turėtų siekti 4–6 procentus.
G. Bendoriaus teigimu, privačiajame sektoriuje paslaugų pagal sutartis su ligonių kasa bus šiek tiek mažiau, tačiau viešajame sektoriuje jų daugės. Kadangi viešosios įstaigos perims atsilaisvinusias vietas, bendras eilių ilgis, jo vertinimu, neturėtų keistis.
L. Kukuraitis taip pat pranešė, kad sutartis tarp gydymo įstaigų ir VLK siekiama pasirašyti jau sausį, o ne pavasarį. Taip įstaigos anksčiau žinotų, kokį paslaugų kiekį galės suteikti ir koks finansavimas joms bus skirtas, todėl galėtų lanksčiau planuoti darbą pagal pacientų poreikius.
Viešosios ligoninės kviečia gydytojus sugrįžti
Viešojo sektoriaus stiprinimo naudą pabrėžia ir gydymo įstaigų vadovai. Jie tvirtina, kad ligoninės gali išplėsti paslaugų apimtį, o gydytojai vis dažniau domisi galimybe grįžti dirbti į viešąsias įstaigas.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas sakė, kad didesnis dėmesys viešosioms įstaigoms galėtų sustiprinti regionų ligonines ir paskatinti specialistus rinktis darbą jose. Jo teigimu, privatus sektorius neišnyks, tačiau atsirastų didesnė pusiausvyra ir daugiau galimybių augti viešajai sveikatos priežiūrai.
G. Ramanauskas pabrėžė, kad būtent viešajame sektoriuje teikiamos sudėtingiausios, daug infrastruktūros ir investicijų reikalaujančios paslaugos, tarp jų – sunkių traumų ir kitų skubių būklių gydymas. Todėl regionų ligoninės turi būti pajėgios tokį gydymą užtikrinti.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė teigė, kad įstaiga jau dabar suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta kvotose. Dalis jų dėl to nėra apmokama arba finansuojama tik iš dalies. Papildomos lėšos, anot jos, sumažintų įtampą su pacientais ir padėtų efektyviau organizuoti darbą.
J. Kutkauskienė pabrėžė, kad viešasis sektorius, per metus suteikiantis paslaugų už maždaug 2 mlrd. eurų, galėtų papildomai suteikti paslaugų už 30 mln. eurų. Vis dėlto pagrindine problema ji įvardijo darbuotojų trūkumą ir paragino gydytojus, kurie profesinę patirtį įgijo viešajame sektoriuje, į jį sugrįžti.
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas taip pat sakė pastebintis gydytojų susidomėjimą grįžti į viešąsias įstaigas. Jo vadovaujama ligoninė jau dabar aktyviai ieško papildomų specialistų.
Viešosios įstaigos laiko save sveikatos sistemos pagrindu
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas teigė, kad sparti privataus sektoriaus plėtra per pastaruosius penkerius metus neišsprendė pagrindinių sveikatos sistemos problemų. Jo vertinimu, daugiau dėmesio buvo skiriama paslaugų kiekiui, o ne jų kokybei.
D. Praninskas atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai sveikatos rodikliai, įskaitant išvengiamą mirtingumą, pastaraisiais metais negerėjo. Todėl, anot jo, viešojo sektoriaus stiprinimas yra būtinas, nes būtent jis sprendžia svarbiausias sveikatos problemas ir sudaro sistemos pagrindą.
Vadovo teigimu, stabilesnė gydymo įstaigų finansinė padėtis leistų efektyviau organizuoti veiklą ir užtikrinti paslaugų prieinamumą. Jis taip pat pažymėjo, kad privataus sektoriaus augimas didino gydytojų pasiskirstymo netolygumus – daugiausia specialistų sutelkta Vilniuje ir Kaune.
Šiaulių regione, kuriame vyresnio amžiaus pacientų dalis didesnė nei didžiuosiuose miestuose, svarbu sudaryti galimybę gauti įvairesnes paslaugas arčiau namų. Šiaulių ligoninė daugiausia dėmesio ketina skirti būtinosios pagalbos ir specializuotų klasterinių paslaugų prieinamumui, tačiau pagal gyventojų poreikius planuoja plėsti ir kitą veiklą.
D. Praninskas tikino, kad esminių pokyčių pacientai neturėtų pajusti: laukimo eilės Šiaulių ligoninėje šiuo metu yra nedidelės, o daugiau nei 80 proc. pacientų pas kardiologus ir kitus specialistus patenka per trumpesnį nei 30 dienų laikotarpį.