Šeimą sukrėtė situacija, kai penki anūkai buvo išvežti į kitą Lietuvos kraštą, o artimiesiems nebuvo atskleista, kur tiksliai jie gyvena. Vėžiu sirgusi močiutė siekia ne tik atnaujinti ryšį su vaikais, bet ir juos auginti savo namuose.
Šią istoriją nagrinėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Gerda Žemaitė.
Į laidą kreipėsi močiutė, auginanti mintį apie teisę rūpintis savo 11 anūkų. Su penkiais iš jų moteris negali susitikti, nes vaikų globa buvo paimta iš jos dukros, kuri, kaip teigiama, juos augino netinkamai. Močiutė pasakojo, kad dėl galimybės bent pabendrauti su anūkais teko išgyventi ypač sunkų laikotarpį.
Moteris teigė, kad trejus metus su vaikais bendravo be didesnių problemų.
Vaikai netikėtai buvo perkelti pas kitus globėjus
Situacija pasikeitė, kai močiutė sulaukė iki tol vaikus auginusios globėjos skambučio. Verkdamas ji pranešė, kad iš jos namų paimami visi globotiniai ir išvežami kitur. Vaikai pas šią globėją gyveno trejus metus, tačiau vėliau buvo perkelti į kitą Lietuvos dalį.
Močiutė pasakojo, kad jai buvo paaiškinta, jog vaikams rasta gera šeima. Ji klausė Vaiko teisių atstovės, kaip nuo šiol vyks susitikimai, ir išgirdo patikinimą, kad tvarka nesikeis. Tačiau susitikimai neįvyko, o vėliau, moters teigimu, į pakartotinius klausimus buvo atsakoma, kad informacijos nėra. Tuomet ji pareikalavo paaiškinimo, klausdamasi, už kiek buvo „parduoti“ jos anūkai. Moteris taip pat teigė, kad kurį laiką negalėjo su vaikais net susisiekti telefonu.
Pasak močiutės, devynis mėnesius ji siekė leidimo susitikti su anūkais. Galiausiai data buvo suderinta. Vaikai buvo paprašę dovanų, todėl moteris jas nupirko, tačiau likus maždaug dviem dienoms iki susitikimo jai buvo pranešta, kad anūkai esą nebenori jos matyti. Tada močiutei kilo įtarimų, kad situacija nėra tokia, kokia jai aiškinama.
Globėja tapti sutrukdė sveikatos istorija
Močiutė pati mėgino tapti anūkų globėja, tačiau jos prašymui įtakos turėjo ankstesnė liga. Institucijoms netiko tai, kad moteris buvo sirgusi vėžiu. Ji teigė, kad onkologinė liga jau penkerius metus nebesikartoja, todėl toks paaiškinimas jai atrodo neteisingas.
Vėliau vaikai buvo paimti ir iš dabartinių globėjų, kurių močiutė jau nepažinojo. Vienas berniukas mokykloje pasiskundė, kad tuose namuose prieš jį buvo smurtaujama. Šiuo metu vaikai gyvena pas laikinus globėjus, tačiau močiutei neatskleidžiama, kur jie yra. Kartu pabrėžiama, kad nei biologinės motinos, nei močiutės teisė matytis su vaikais nėra apribota.
Vaikų mama pripažino, kad jos gyvenimas ėmė blogėti po pažinties su vaikų tėvu. Tačiau tą pačią dieną, kai iš jos buvo paimti vaikai, ji išvyko gydytis nuo priklausomybių ir nusprendė pakeisti gyvenimą. Gydymo įstaigose moteris praleido daugiau nei pusę metų, bet, jos teigimu, Vaiko teisių apsaugos institucijos vaikų grąžinti neleido. Mama sakė savo vaikų nematanti jau ilgiau nei metus.
Moteris įtaria, kad šioje istorijoje vyksta kažkas negero. Anksčiau vaikai noriai su ja susitikdavo, o dabar esą kartoja, kad jos matyti nenori. Be to, jie buvo išmokyti į biologinę mamą kreiptis „pasimatymų mama“.
Vaiko teisių atstovė teigia, kad sprendimai priimami pagal įstatymus
Trejus metus vaikus auginusi globėja dėl jų išsiskyrimo išgyveno emociškai. Ji sakė juos mylėjusi ir mananti, kad geriausia būtų, jei vaikai augtų pas močiutę. Vis dėlto vaikai buvo perduoti kitiems globėjams, kurie, pasak jos, net reikalauja juos vadinti tėčiu ir mama.
Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Judita Matulevičienė su konkrečia istorija nedirbo, tačiau „TV Pagalbai“ paaiškino, dėl kokių priežasčių vaikai galėjo būti perkelti ir kodėl globa nebuvo paskirta močiutei.
Ji nurodė, kad ypač sudėtinga rasti globėjus vaikams, kurių negalima išskirti ir kurie turi augti kartu. Tokiais atvejais tinkami globėjai ieškomi visoje Lietuvoje.
J. Matulevičienė taip pat paaiškino, kad vertinama, ar asmuo pagal teisės aktus gali tapti globėju. Įstatymuose numatyta, kad po onkologinės ligos žmogus turi būti remisijoje ne trumpiau kaip penkerius metus. Jei šis laikotarpis dar nepraėjo, asmuo globėju būti negali.
Galimai klaidingi duomenys dokumentuose sustabdė globos procesą
Laidos gelbėtoja Gerda dėl situacijos konsultavosi su vaikų ir paauglių psichiatru bei buvusiu Seimo nariu Linu Slušniu. Jis teigė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nereikėtų kaltinti dėl visų problemų, nes ši institucija pati susiduria su rimtais iššūkiais, tarp jų – nepakankamu finansavimu.
Praėjus mėnesiui po susitikimo su pagalbos ieškojusiomis moterimis, G. Žemaitė grįžo prie šios istorijos. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad močiutės dokumentuose galėjo būti klaidingai nurodyta informacija apie jos sveikatos būklę. Tai galėjo sutrukdyti procesui, kuriuo siekta jai suteikti anūkų globą.
Ar močiutei pavyks atkurti ryšį su anūkais ir juos pamatyti, atskleidžiama straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Laida „TV Pagalba“ per TV3 rodoma kiekvieną darbo dieną 16:30 val.