Rudenį atvėsus orams prasideda šildymo sezonas, tačiau namus malkomis ar kitu kietuoju kuru šildantys gyventojai turėtų pasirūpinti ne tik kamino būkle. Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą kurą ir tinkamai jį deginti.
Beveik dešimtmetį kaminkrėčiu dirbantis Tadas Lagunovičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo matęs įvairių situacijų. Vieną kartą iš vieno kamino jam teko išimti net 18 kibirų suodžių. Anot specialisto, tokį užterštumą dažniausiai lemia žmonių daromos klaidos, kurių galima išvengti.
Kamino patikrą verta atlikti dar prieš kūrenimo sezoną
T. Lagunovičius geriausiu pasiruošimu šaltajam laikotarpiui laiko profilaktinę kamino apžiūrą ir valymą prieš pradedant kūrenti. Specialistas rekomenduoja iš anksto pasikviesti meistrą, kuris įvertintų, ar sistema tvarkinga.
Jo teigimu, kiekvienais metais kamine susikaupia skirtingas kiekis nešvarumų, nes gyventojai naudoja nevienodą kurą ir kūrena skirtingai. Jei krosnis prižiūrima, o kuras deginamas tinkamai, dažniausiai pakanka vieno kokybiško kamino valymo per metus.
Priešgaisrinė tarnyba rekomenduoja kaminą valyti du kartus per sezoną, tačiau devynerių metų darbo patirtį turintis kaminkrėtys sako, kad tinkamai kūrenant vieno gero valymo paprastai užtenka. Dažniau valyti prireikia tuomet, kai naudojamos šlapios malkos, palaikoma per žema temperatūra arba nepaisoma specialisto pastabų.
Patikrinti reikia ir kamino konstrukciją
Vien suodžių kiekio įvertinti nepakanka – būtina apžiūrėti ir patį kaminą. T. Lagunovičius dirba įvairaus amžiaus, taip pat 50 ar 100 metų senumo namuose, kuriuose kaminai būna aptrupėję arba suskilę.
Atvykęs pas klientus kaminkrėtys paprastai prašo patekti į palėpę, jei tokia yra, nes ten galima pastebėti kamino įtrūkimus. Sausoje erdvėje dėl nesandarios konstrukcijos gali kilti gaisras.
Specialistas įspėja, kad paprastas įtrūkimų užtinkavimas dažnai tėra laikinas sprendimas. Apie kamino nesandarumą gali išduoti ir išbėgęs kondensatas. Jei konstrukcija yra „kiaura“, patikimesnė išeitis – įrengti metalinį įdėklą.
Kamino stogelis taip pat turi ir privalumų, ir trūkumų. Jis saugo nuo lietaus bei mažina drėgmę, tačiau užsidegus suodžiams gali padidinti pavojų stogui. Liepsna iš stipriai užteršto kamino gali pakilti net apie du metrus virš jo, o stogelis gali nukreipti liepsną ir kibirkštis į stogo konstrukciją. Be to, netinkamai įrengtas stogelis gali pabloginti trauką.
Pavojingiausios ne visos suodžių rūšys
Kūrenant kamino viduje natūraliai kaupiasi suodžiai, tačiau jų savybės gali labai skirtis. Purūs ir lengvi suodžiai susidaro deginant sausas malkas aukštoje temperatūroje. Tokių suodžių paprastai būna nedaug, o jų užsidegimo tikimybė yra maža.
Daug didesnį pavojų kelia vadinamosios dervos, arba „blogasis“ suodis. Jos susidaro naudojant šlapias malkas ir kūrenant per žemoje temperatūroje. Maždaug 60 laipsnių laikoma kritine riba – jai nukritus pradeda kauptis dervos.
Kietos dervų sankaupos yra labai degios. Užsidegusios jos gali ilgai liepsnoti ir sukelti didelių problemų.
Į krosnį kai kurie gyventojai meta net atliekas
Saugiam kūrenimui svarbu ne tik pasirinkti tinkamą būdą, bet ir tinkamą kurą. Per savo darbo metus T. Lagunovičius yra matęs atvejų, kai į krosnį patekdavo įvairiausios buitinės ir stambiosios atliekos.
Pasak jo, kai kurie žmonės į krosnį įmeta net visą šiukšlių maišą. Tai labai skatina dervų kaupimąsi. Specialistui taip pat teko rasti padangų likučių, o kai kurie gyventojai kūrena plastiką ar drabužius.
Tokias atliekas būtina utilizuoti pagal paskirtį, o ne deginti. Be reikalavimų pažeidimo, jos ypač stipriai užteršia kaminą dervomis.
Atsargiai reikėtų vertinti ir baldinių plokščių naudojimą bei iš jų pagamintas granules. T. Lagunovičius teigia, kad tokios granulės gali sutrumpinti granulinio katilo degiklio tarnavimo laiką, palyginti su įprastomis granulėmis.
Granulės patogios, briketai – ekonomiški
Pats kaminkrėtys pasirinko granulinį katilą ir jį kūrena granulėmis. Jis tokį sprendimą vertina dėl patogumo ir nedidelės priežiūros, nors pripažįsta, kad šis šildymo būdas yra brangesnis. Svarbu rinktis geras granules.
Granulinį katilą yra įsirengusi ir jo mama – juo naudojasi jau trejus metus ir, pasak T. Lagunovičiaus, prie malkų grįžti neketina. Toks šildymas ypač palengvina kasdienybę vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie neturi laiko nuolat prižiūrėti krosnies.
Granulinį katilą, išėmus degiklį, galima kūrenti ir malkomis. Ši galimybė buvo ypač naudinga žiemą, kai granulės buvo pabrangusios. Specialistas taip pat primena, kad granulinio katilo įrengimui gali būti skiriama valstybės parama.
Nors granulės jam atrodo geriausias pasirinkimas, finansiškai ekonomiškiausiais T. Lagunovičius vadina briketus. Juos paprasta sandėliuoti, jų nereikia pjauti ar skaldyti. Po granulių, jo vertinimu, pagal patogumą ir ekonomiškumą eina briketai, o tik tuomet – malkos.
Renkantis malkas svarbiausia, kad jos būtų sausos. Dėl didelių kuro kainų žmonės neretai paskutinę minutę įsigyja dar neišdžiūvusias malkas, o tai tampa viena dažniausių problemų.
Per žema temperatūra greitai užteršia kaminą
Ideali kūrenimo temperatūra, pasak T. Lagunovičiaus, siekia 70 laipsnių ir turėtų išlikti pastovi. Nors žmonės gali trumpam pasiekti 80 ar 90 laipsnių, vėliau „pridusinus“ krosnį ir temperatūrai nukritus iki 50–60 laipsnių, kamine pradeda kauptis daugiau nešvarumų.
Tokias situacijas neretai lemia per galingas katilas. Jei nuo 70 laipsnių namuose tampa per karšta, gyventojai kūrena silpniau, tačiau dėl to greičiau užsiteršia ir kaminas, ir pats katilas. Todėl prieš įrengiant katilą verta pasitarti su specialistais, kurie įvertintų namo šiluminę varžą, plotą ir kitus parametrus.
Senose koklinėse krosnyse tiksliai palaikyti temperatūrą sudėtinga. Kaminkrėtys pataria nekrauti daug malkų vienu metu, kad jos ne smilktų, o normaliai degtų. Mažoje pakuroje geriau dažniau įdėti po vieną ar kelias malkas ir durelėmis reguliuoti temperatūrą.
Ne visus suodžius pavyks pašalinti paprastu šepečiu
Valyti kaminą savarankiškai galima, tačiau rezultatas priklauso nuo to, kas jame susikaupė. Įprastas prekybos centre įsigytas šepetys gali pašalinti paprastus, purius suodžius, tačiau dervoms reikalingi specialūs įrankiai.
Kamino valymui galima pasitelkti ir maždaug penkis eurus kainuojančius miltelius. Jie dervas paverčia į morengą primenančią masę, kurią vėliau lengviau pašalinti paprastu šepečiu. Vis dėlto toks būdas tinka ne kiekvienai situacijai.
Bandant valyti kaminą iš apačios galima pažeisti metalinio įdėklo sujungimus. Tuomet susidaro susiaurėjimas, kuriame suodžiai ima kauptis dar greičiau.
Kamino vidų galima apžiūrėti ir telefonu. T. Lagunovičius naudoja prožektorių ir nufotografuoja kamino vidų, o nuotraukoje matomą užterštumą galima padidinti. Jei nėra galimybės užlipti ant stogo, gyventojas taip pat gali pabandyti padaryti nuotrauką ir įvertinti kamino būklę.
Saugų šildymo sezoną užtikrina tinkamas kuras, pastovi kūrenimo temperatūra ir reguliari kamino priežiūra. Šių dalykų nepaisymas gali sukelti nemalonių ir pavojingų padarinių.