Viešasis transportas daugeliui žmonių yra kasdienybės dalis. Autobusai ir troleibusai leidžia greičiau bei pigiau pasiekti kelionės tikslą nei važiuojant automobiliu ar einant pėsčiomis. Tačiau Vilniaus viešojo transporto istorija slepia ne vieną įdomią detalę.
Apie sostinės praeitį, pirmąsias susisiekimo priemones ir priežastis, kodėl Vilniuje taip ir neatsirado tramvajus ar metro, tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonis.
Iki autobusų keleivius vežiojo vežikai
Šiandien viešasis transportas paprastai siejamas su nustatytu maršrutu, stotelėmis ir tvarkaraščiu. Tokia sistema pradėjo formuotis tik XIX amžiaus pabaigoje. Iki tol keleivių pervežimo funkciją Vilniuje daugiausia atliko vežikai.
Istoriko teigimu, vežikai mieste veikė nuo pat Vilniaus atsiradimo. Viename pirmųjų miesto paminėjimų – Brauno atlase – minimi totorių vežikai, gabenę įvairius krovinius. XX amžiaus pradžioje Vilniuje jų buvo apie 900, o pagrindinė jų užduotis buvo nuvežti keleivį iš vieno taško į kitą.
Pradėjus diegti autobusų transportą, ne kartą bandyta nustatyti keleiviams tinkamas bilietų kainas. Valdžia iš pradžių jas kontroliavo ir nustatė labai mažas kainas, tačiau, pasak V. Liepuonio, tik lenkai suformavo įprastą transporto sistemą, paremtą keliomis pagrindinėmis linijomis. Vis dėlto kelionė kainavo maždaug trečdalį dienos atlyginimo.
Tokia kaina daugeliui buvo per didelė. Kadangi miestas buvo palyginti nedidelis, gyventojai dažnai rinkdavosi keliauti pėsčiomis. Gerai išplėtotas, efektyvus ir plačiai prieinamas viešasis transportas Vilniuje, istoriko teigimu, susiformavo daugiausia po sovietinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo.
Tramvajaus istorija – nuo juokais kaltinamų lenkų iki tikrosios priežasties
Laidoje istorikas juokais tramvajaus nebuvimą Vilniuje susiejo su lenkais. Jis priminė 1908 metais Bezdonių geležinkelio stotyje įvykusį vieną didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų.
Traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės sukėlė susišaudymą, nutraukė ryšį, susidorojo su sargyba ir pagrobė 200 tūkst. rublių. Iš 14 nusikaltėlių mažiausiai keturi vėliau tapo Lenkijos premjerais ar kitais aukštais pareigūnais. Kadangi per Bezdonis į Vilnių keliavę pinigai buvo skirti tramvajaus statyboms, juokaujama, esą būtent šis apiplėšimas sutrukdė sostinei įsirengti tramvajų.
Tačiau tikroji priežastis, pasak V. Liepuonio, buvo kita. Vilnius niekada neprilygo Varšuvai ar Rygai savo dydžiu. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramonės miestas, kuriame pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų. Dėl gausybės fabrikų augo gyvenamieji rajonai, todėl miestui reikėjo patogaus susisiekimo ir buvo galima į jį investuoti. Taip Rygoje atsirado tramvajus, išsilaikęs per visą miesto istoriją.
Vilniuje pramonė pradėjo plėtotis vėliau, todėl neatsirado nei pakankamo poreikio, nei finansinių galimybių sukurti išplėtotą tramvajų tinklą.
Kodėl sostinėje neatsirado metro?
Nors vilniečiai dažnai skundžiasi spūstimis ir norėtų metro, sostinės eismo problemos, istoriko vertinimu, neprilygsta Briuselio ar kitų didžiųjų miestų situacijai. Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, o tokio gyventojų skaičiaus, pasak pašnekovo, nepakanka metro projektui rimtai svarstyti.
Istorikas nurodo, kad metro idėja paprastai pradedama svarstyti miestui peržengus bent milijono gyventojų ribą, kai prireikia greitesnio susisiekimo.
Be to, metro statybos būtų itin brangios, o valdžia siekia išsaugoti ir po žeme esančią archeologinę vertę bei kitus istorinius lobius.
Laidą „Verta žinoti“ galima žiūrėti kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ji transliuojama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.