Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Vyriausybė norėjo neperžengti Europos Sąjungos (ES) fiskalinėse taisyklėse nustatytos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribos. Vis dėlto dėl didėjančio finansavimo gynybai ir kitų valstybės įsipareigojimų šį tikslą pasiekti bus labai sunku. Premjero teigimu, sprendžiant, kam teikti pirmenybę – fiskalinei drausmei ar šalies saugumui, svarbesnis turėtų būti saugumas.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ M. Sinkevičius sakė, kad Vyriausybė dėjo pastangas išlaikyti deficitą ne didesnį nei 3 proc. BVP, tačiau tam trukdo reali valstybės padėtis.
Premjeras nurodė, kad situaciją lemia ne tik būtinybė daugiau lėšų skirti gynybai. Galimybes laikytis deficito ribos taip pat mažina anksčiau prisiimti įsipareigojimai, įskaitant sprendimus dėl indeksavimo ir finansavimo švietimo sektoriui.
M. Sinkevičiaus vertinimu, tokiomis aplinkybėmis pastangos neviršyti 3 proc. BVP deficito ribos yra sunkiai įgyvendinamos. Jis taip pat pabrėžė, kad fiskalinė drausmė vertinama ne tik pagal deficitą, bet ir pagal valstybės skolos dydį bei viešųjų išlaidų augimo tempą.
Premjeras teigė, kad Vyriausybė neplanuoja keisti mokesčių sistemos ar didinti mokesčių. Tuo metu dalies numatytų išlaidų atsisakyti būtų sudėtinga, nes valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimų įvairioms visuomenės grupėms – gynybai, senjorams, statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams ir Šeimos paketui.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad fiskalinės drausmės sunkumai kyla ne vien Lietuvoje. Pasak M. Sinkevičiaus, didžioji dalis ES valstybių viršija arba gali viršyti nustatytas deficito ribas, todėl Lietuva nėra išskirtinis atvejis.
Premjero teigimu, dabartinė geopolitinė padėtis reikalauja apsispręsti, ar pirmiausia siekti fiskalinio tvarumo, ar užtikrinti visuomenės saugumą ir pasirengimą gynybai. M. Sinkevičius pabrėžė, kad rinkdamasis tarp saugumo ir „buhalterinio švarumo“, jis pirmenybę skirtų saugumui.
Paklaustas apie galimas didesnio deficito pasekmes, tokias kaip prastesnis valstybės kreditingumas ir brangesnis skolinimasis, Vyriausybės vadovas pripažino, kad politiniai sprendimai turi savo kainą. Jo teigimu, politikų veiksmai gali sukelti įvairių padarinių.
M. Sinkevičius taip pat pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė neketina savo sprendimų pasekmių perkelti būsimiems valdantiesiems. Jo teigimu, koalicija turi ambicijų tęsti veiklą ir po 2028 metų Seimo rinkimų, todėl finansinio tvarumo klausimų neketina tiesiog perduoti kitai valdžiai.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, pristatydamas pagrindines 2027 metų valstybės biudžeto kryptis M. Sinkevičius yra užsiminęs, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP. Tai viršytų Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neįvardija tikslaus deficito dydžio, tačiau taip pat pabrėžia, kad panašių problemų patiria ir kitos ES šalys. Jo teigimu, 12 Bendrijos valstybių jau prognozuoja, kad kitąmet viršys 3 proc. deficito ribą.
T. Valys yra nurodęs, kad Lietuva ketina pasinaudoti ES fiskalinių taisyklių išimtimis, taikomomis dėl išaugusių gynybos išlaidų ir išskirtinės saugumo padėties.
Vyriausybės pateiktame 2027 metų biudžeto plane gynybai numatyta skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų augti 36 mln. eurų.