Baigėsi leidyklos „Alma littera“ kasmet rengiami suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūros konkursai. Komisija įvertino pateiktus kūrinius, tačiau šiemet Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso laureato nuspręsta neskelbti – nors rankraščiuose netrūko įdomių idėjų, nė vienas jų nesulaukė pakankamo komisijos palaikymo. Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtoja tapo rašytoja Aneta Anra, pristačiusi satyrinį romaną „Muziejus“.
Suaugusiųjų literatūros konkursui šiemet pateikti 44 rankraščiai – šešiais daugiau nei pernai. Juos vertino leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giesė, knygų ekspertas ir literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas, komikas bei televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, knygų tinklaraščio „Fantastiškų knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė, knygų vertintojas Vaidotas Dagys ir rašytoja Vitalija Maksvytė.
U. Giesė teigė, kad komisijos diskusijos buvo intensyvios, o galutinis pasirinkimas – netikėtas. Anot jos, satyrinis ir kafkiškas „Muziejus“ išsiskyrė energija, emociniu poveikiu, žaismingumu, spalvingumu, kandumu bei atpažįstamumu. Skaitydama rankraštį ji ne kartą juokėsi balsu, o kai kurias ištraukas citavo kolegėms; jų reakcija, pasak leidinių vadovės, patvirtino kūrinio vertę.
V. Maksvytės vertinimu, romanui išskirtinį toną suteikė muziejaus tematika. Komisijos nariai kalbėjo, kad kūrinys juos įtraukė, o darbo muziejuje užkulisiai, nors ir išgalvoti, buvo įdomūs bei smalsumą keliantys. Rankraštis taip pat išsiskyrė turtinga kalba ir savitu stiliumi.
Fantastika maišoma su kitais žanrais
Nors šiemet gauta daugiau rankraščių nei pernai, pagrindinės tendencijos išliko panašios. V. Maksvytė pastebėjo, kad tarp pateiktų kūrinių dominavo fantastika, taip pat romanai apie santykių psichologiją ir traumas.
Fantastiniuose kūriniuose buvo vaizduojamos distopijos, paralelinės realybės, romantiniai ryšiai, gėrio ir blogio kova, demonų, vampyrų bei žmonių susidūrimai. Kiek rečiau nei pernai nagrinėtos žmonijos išlikimo ir klimato kaitos pasekmių temos. Šiemet nepateikta nė vienos istorijos apie žmogaus ir dirbtinio intelekto santykius, tačiau, V. Maksvytės teigimu, kai kuriuos rankraščius galėjo padėti kurti ar redaguoti DI.
U. Giesė taip pat atkreipė dėmesį į populiarėjančius hibridinius pasakojimus. Juose paraleliniai pasauliai jungiami su romantika, psichologija, istorija ar autofikcija, o žanrų ribos tampa vis mažiau aiškios.
Leidinių vadovės teigimu, kai kuriuose rankraščiuose galimą dirbtinio intelekto naudojimą išdavė suskaidytos arba vieno sakinio pastraipos, itin paprastos sakinių konstrukcijos, sterilus ir abstraktus žodynas, nepagrįsti loginiai šuoliai, autentiškos ritmikos trūkumas, specifiniai ilgieji brūkšniai bei kiti požymiai. Kartu ji pasidžiaugė, kad nemažai tekstų buvo perskaityti ir paredaguoti profesionalių kalbos redaktorių.
Pirmasis konkursas Anetai Anrai tapo pergalingas
„Muziejaus“ autorė Aneta Anra iki šiol nebuvo dalyvavusi literatūros konkursuose. Prasidėjus konkursui, didžioji romano dalis jau buvo parašyta, todėl ji nusprendė išbandyti savo jėgas. Rašytoja su šypsena pastebėjo paradoksą: konkursą laimėjo kūrinys, kuriame nemažai dėmesio skiriama konkursams su iš anksto žinomais nugalėtojais.
Romaną A. Anra pradėjo kurti dirbdama muziejaus komunikacijos skyriaus vadove, o užbaigė eidama komunikacijos projektų vadovės pareigas Valstybiniame jaunimo teatre. Muziejuje sutikti žmonės ir situacijos tapo įkvėpimo šaltiniu. Rašytoja pasakojo, kad kai kuriuos epizodus netgi teko sušvelninti, nes tikrovėje nutikę dalykai galėtų pasirodyti neįtikimi.
Romane vaizduojamos Mini-isterija, arba Ministerva, ir Nacionalinis Šifravimo Faktariumas yra išgalvoti. Pastarasis vaizduojamas kaip valstybinė įstaiga ir biurokratinis labirintas, kuriame istorija miglota, ekspozicijos priklauso nuo politinės situacijos bei lankytojų sapnų, o laikas tampa lankytoju, nenorinčiu išeiti. Muziejaus eksponatai – įvairios interpretacijos, tarp jų daiktas, kurį buvo galima pamiršti, nors jo niekada nebuvo, ar galbūt neegzistavusio gyvenimo nuotrupa.
Romano veikėjai taip pat išgalvoti, tačiau kai kuriuose jų galima atpažinti rašytojai pažįstamus žmones. A. Anra kūrinyje siekė parodyti, kad absurdas vyksta nuolat, bet žmonės į jį užsimerkia, nes jis tapo norma.
Rašytoja romaną skiria tiems, kurie laukė atsakymo į užklausą ar raštą, posėdyje praleido dvi valandas, nors klausimą buvo galima išspręsti vienu elektroniniu laišku, taip pat tiems, kurie niekada nedirbo valstybinėje įstaigoje ir gali nesužinoti, ko išvengė. Savo pasakojimą apie biurokratiją ir sistemoje įstrigusius kūrybingus žmones ji vadina absurdo satyra.
A. Anra taip pat yra parašiusi knygas „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“, „Niki. Dvigubas portretas“ ir „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Šiuo metu jos kompiuteryje laukia savo eilės tremtinių istorijos.
Vaikų ir jaunimo kūriniams pritrūko vientisumo
Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso komisijoje dirbo vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, psichologė Monika Skėrytė-Kazlauskienė, mokytojas Alius Avčininkas, edukologė Austėja Landsbergienė, rašytoja ir literatūros specialistė V. Maksvytė bei leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė Edita Valintėlienė. Komisija nusprendė laureato neskelbti, nes nė vienas rankraštis nesulaukė vieningo palaikymo.
Vertintuose kūriniuose buvo fantastikos, nuotykių ir mistikos, realistinės bei psichologinės prozos. Daugiausia rankraščių skirta 8–12 metų vaikams ir 13–18 metų paaugliams. Autoriai rašė apie draugystę, savęs pažinimą ir priklausymą bendruomenei, kūrė alternatyvius pasaulius bei naudojo maginius elementus.
E. Valintėlienė nurodė, kad daugeliui tekstų trūko aiškesnės siužeto struktūros, nuoseklaus veiksmo, įtikinamesnių veikėjų motyvų ir dėmesio tikslinės auditorijos poreikiams. Komisija taip pat pastebėjo klišinių siužeto sprendimų, pernelyg ištęstų pasakojimų bei ne visada įtikinamai sukurtų fantastinių pasaulių.
Vis dėlto leidykla pabrėžia, kad konkursas skatina kurti vaikams ir paaugliams, todėl jame kviečia dalyvauti tiek pradedančiuosius, tiek jau patyrusius rašytojus. Visi tekstai vertinami anonimiškai, o autorių vardai atskleidžiami tik finaliniame komisijos susitikime, peržiūrint vertinimus.
„Alma littera“ jau paskelbė 2027 metų Suaugusiųjų bei Vaikų ir jaunimo literatūros konkursus. Juose gali dalyvauti rašytojai, dailininkai ir kūrėjų bei autorių grupės. Rankraščių laukiama iki 2027 metų balandžio 18 dienos, o nugalėtojai bus paskelbti spalio 14 dieną. Daugiau informacijos pateikiama svetainėje www.almalitera.lt.