Lietuviška produkcija pirkėjams dažnai kainuoja daugiau nei iš užsienio atvežtos prekės, tačiau daugelis vis tiek renkasi savame krašte užaugintus ar pagamintus produktus. Pasak vartotojų, didesnę kainą pateisina kokybė. Tuo metu gamintojai nerimauja dėl sparčiai brangstančios energijos, žaliavų ir kuro – pastaruoju metu kainas jie didino minimaliai ir svarsto, kaip veiklą išlaikyti artimiausiu metu.
Kaune vykstančioje parodoje lankytojai į krepšius dėjosi Lietuvoje pagamintus maisto produktus, saldumynus, kosmetiką ir drabužius. Pirkėjai pripažino, kad vietos gaminiai neretai brangesni, tačiau juos renkasi dėl, jų manymu, geresnės kokybės ir noro palaikyti šalies verslą.
Pirkėjai ieško lietuviškų gaminių
Parodos lankytojai teigė, kad čia galima rasti įvairių kainų prekių, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo galimybes. Jie ypač pabrėžė lietuviškų maisto produktų ir drabužių kokybę, o kai kurie pasakojo turintys pamėgtus gamintojus, pas kuriuos į parodą sugrįžta kasmet.
Vienas lankytojas sakė perkantis šaltalankių aliejų dėl skaudančios gerklės ir pabrėžė, kad kitokio produkto nesirenka, nes yra patriotas. Kiti aiškino, kad, kai prekės iš tiesų reikia, jos kaina neatrodo per didelė, o Lietuvos verslininkus svarbu palaikyti.
„Čekiškės ūkio“ direktorė Brigita Bingelytė teigė, kad 90 proc. įmonės gaminių sudaro Lietuvos tautinio paveldo produkcija. Pasak jos, klientai ieško tikro, namuose pagamintą primenančio produkto.
Vaistinės „Valerijonas“ vadovė Almyra Girdenienė pabrėžė šviežumą ir naudojamas prancūziškas ekologiškas žaliavas bei ekologiškus aliejus. Jos teigimu, klientai išbandę gaminius juos rekomenduoja kitiems, todėl pirkėjų ratas plečiasi.
Kainas didinti verčia augančios išlaidos
Gamintojai nurodo, kad kokybei užtikrinti reikia investicijų, o jų sąnaudos didėja dėl kylančių atlyginimų, žaliavų ir kuro kainų. Dėl to produkciją tenka branginti, tačiau kol kas dauguma įmonių stengiasi apsiriboti nedideliu, iki 10 proc., kainų augimu ir dalį išlaidų padengia mažesnio pelno sąskaita.
B. Bingelytė pasakojo, kad jų produkcija pabrango iki euro už kilogramą, nes didėjo darbuotojų atlyginimai ir kuro sąnaudos. Vis dėlto įmonė stengiasi kainą išlaikyti kuo panašesnę į ankstesnę, kad pirkėjai neišsigąstų ir toliau rinktųsi lietuvišką maistą.
„Šerno pėdų“ savininkė Rima Kalundienė sakė matanti, kad sąskaitos už įvairias paslaugas ir prekes didėja, tačiau įmonė neketina pasiduoti ir toliau dirba.
„Rugelio“ vadovė Rasita Drevininkaitė teigė, kad kol kas pabrangimą įmonė dengia savo lėšomis, bet ateityje kainas teks kelti. Jos vertinimu, minimalus didinimas siektų 10 proc., nors produkcija turėtų brangti dar labiau.
„Flokati“ regionų pardavimo vadovė Aura Grumbinienė atkreipė dėmesį, kad pirkėjai aktyviai ieško nuolaidų. Jai svarbu, kad klientai sugrįžta, domisi prekėmis ir savo lūkesčiais įtraukia gamintojus į rinkodaros sprendimus.
Parodoje šiemet apdovanoti 83 geriausi gaminiai. Komisijos narys Tomas Rimydis renginį apibūdino kaip galimybę parodyti mažesnius Lietuvos gamintojus ir jų kuriamus išskirtinius produktus, kurie stebina bei garsina šalį pasaulyje.
Parodoje savo produkciją pristato 250 Lietuvos gamintojų.