Ar 2027 metais pacientams teks ilgiau laukti gydytojų konsultacijų ir sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas? Gydymo įstaigų atstovams keliant nerimą dėl planuojamo finansavimo, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius ragino gyventojų negąsdinti.
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatytas kitų metų lėšų gydymo įstaigoms paskirstymo modelis sulaukė aštrių politikų ir medikų atstovų klausimų.
J. Sejonienė pristatymą pavadino „visišku bullshit’u“
Po VLK pateiktos informacijos Seimo nariai ir gydymo įstaigų atstovai klausė VLK direktoriaus bei sveikatos apsaugos viceministro Skirmanto Krunkaičio apie planuojamus pokyčius.
Konservatorė Jurgita Sejonienė pristatymą įvertino itin kritiškai. Jos teigimu, pateikta daug skaičiavimų ir prognozių, tačiau neaišku, kaip visa sistema veiks praktiškai.
Parlamentarė taip pat sakė, kad, nors viceministras tvirtino planą derinęs su sveikatos sektoriaus dalyviais, Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo nurodžiusi, jog toks derinimas neįvyko. Pasak J. Sejonienės, neišspręsti klausimai dėl galimos sveikatos priežiūros įstaigų diskriminacijos ir sutarčių sudarymo tvarkos.
Jos vertinimu, po pristatymo liko neaišku, kaip bus apmokamos viršsutartinės paslaugos, kaip nustatomi baziniai įkainiai ir kokių paslaugų konkrečiai trūksta skirtinguose regionuose.
J. Sejonienė taip pat pabrėžė, kad regioninės ligoninės patiria nuostolių teikdamos gyventojams reikalingas, tačiau neprioritetinėmis laikomas paslaugas. Ji klausė, kaip įstaigų vadovai turėtų paaiškinti pacientams, kad šie nebegali gauti paslaugų pagal sutartį.
VLK: visų sveikatos paslaugų poreikių patenkinti neįmanoma
S. Krunkaitis paragino politikę ramiau vertinti situaciją. Jis teigė, kad ligonių kasos turi metodiką paslaugų poreikiui apskaičiuoti, tačiau finansavimo galimybes riboja turimas biudžetas.
G. Bendorius aiškino, kad informacija apie nepatenkintą paslaugų poreikį skelbiama ligonių kasų interneto svetainėse. Ten galima matyti, kokių paslaugų trūksta konkrečiose savivaldybėse.
VLK vadovas pažymėjo, kad sveikatos paslaugų poreikis iš esmės yra neribotas, o finansiniai ištekliai – riboti. Todėl, jo teigimu, nė viena valstybė negali sudaryti neribotų sutarčių ir apmokėti absoliučiai visų suteiktų paslaugų.
Kitąmet papildomas finansavimas gydymo įstaigas turėtų pasiekti per bazinius mokėjimus, paslaugų plėtrą, didesnes sutartis ir kai kurių paslaugų įkainių didinimą. Bendras sveikatos sistemos finansavimas didėja maždaug 550 mln. eurų, iš jų apie 90 mln. eurų numatyta vaistams.
G. Bendoriaus teigimu, viršsutartinės paslaugos sudaro vos apie 2–3 proc. visų sutarčių ir dažniausiai atsiranda dėl planavimo netikslumų. Jis pabrėžė, kad tai nėra būdas neribotai didinti paslaugų apimtis, nes daugelio paslaugų poreikis jau stabilizavosi.
Rajonų ligoninės: realus pacientų poreikis niekur nedings
Rajono ligoninėms atstovavęs Julius Panka teigė, kad nors dėl reformos vyksta pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasomis, gydymo įstaigoms vis dar trūksta konkrečių atsakymų. Ypač daug nerimo kelia intensyviosios priežiūros paslaugų finansavimas.
J. Panka priminė, kad, VLK direktoriaus teigimu, bazinis mokėjimas už intensyviąją priežiūrą galėtų atsirasti nuo 2028 metų, tačiau 2027-aisiais ligoninės esą atsidurtų rizikingoje padėtyje.
Jis nesutiko su požiūriu, kad viršsutartinės paslaugos atsiranda dėl pačių įstaigų sprendimų. Anot jo, sutartyse numatytos apimtys dažnai neatitinka tikrojo pacientų poreikio, todėl ligoninės priverstos suteikti daugiau paslaugų.
J. Panka pabrėžė, kad gydymo įstaigos dirbtinai pacientų nekonsultuoja, neoperuoja ir neguldo į ligonines – jos teikia paslaugas, kurių reikia provincijos ir kaimo gyventojams.
Jo teigimu, kol kas ligoninės nežino tikslių būsimo finansavimo sumų, todėl negali objektyviai įvertinti pokyčių pasekmių. Jeigu numatytas finansavimas atitiktų realius poreikius, 10 proc. padidėjimo galėtų pakakti, tačiau priešingu atveju kyla abejonių, ar už likusius 70 proc. bus įmanoma užtikrinti viršsutartinių paslaugų teikimą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso taip pat sakė, kad savivaldybes labiausiai neramina viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Pasak jos, pateiktame lydraštyje nurodoma, kad ši našta tektų savivaldai, tačiau asociacija tam kategoriškai nepritaria ir mano, kad paslaugos turėtų būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Privatus sektorius įspėja apie galimą eilių augimą
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė, kad prieš metus sudarytas susitarimas dėl nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo buvo kompromisinis, tačiau, jos vertinimu, įgyvendinta tik tai, kas buvo naudinga valstybei.
Ji kritikavo siūlymą privačioms Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms sudaryti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą. I. Rizgelės teigimu, paslaugos prioritetas neturėtų priklausyti nuo to, ar įstaiga privati, ar viešoji – svarbiausi turėtų būti paciento poreikiai.
LVK atstovė perspėjo, kad sumažinus privataus sektoriaus vaidmenį pacientų srautai natūraliai kryptų į viešąsias įstaigas, tačiau jų pajėgumai per trumpą laiką nepadidėtų. Dėl to, jos manymu, galėtų ilgėti eilės, o labiausiai nukentėtų pacientai.
G. Bendorius: ambulatorinių konsultacijų eilės neturėtų pailgėti
G. Bendorius atmetė teiginius, kad dėl planuojamų pakeitimų pailgės laukimo laikas ambulatorinėms konsultacijoms.
Pasak jo, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms už šias konsultacijas planuojama skirti tiek pat, kiek ir šiemet – 46 mln. eurų palyginamosiomis kainomis, atsižvelgiant į prognozuojamą šių metų faktą.
VLK direktorius teigė, kad kalbos apie didėsiančias eiles šioje srityje nėra pagrįstos, ir paragino Lietuvos gyventojų negąsdinti.
S. Krunkaitis savo ruožtu sakė, kad susitarimo įgyvendinimas aptariamas darbiniuose formatuose. Jo teigimu, šį darbą reikia nuosekliai tęsti, o sveikatos apsaugos ministras savo poziciją jau yra išsakęs susitikimuose su sektoriaus atstovais.
Didžiųjų ligoninių vadovai pacientų grėsmės nemato
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Tomas Jovaiša palaikė kryptį, kuria gydymo įstaigoms būtų sudaromos realų paslaugų poreikį atitinkančios sutartys, o priklausomybė nuo viršsutartinių paslaugų mažėtų.
Jo nuomone, adekvatus sutartinis finansavimas ir gerokai labiau ribojamos viršsutartinės sumos būtų teisingas sprendimas. T. Jovaiša teigė, kad iki šiol taikytas modelis, kai įstaigos priklausė nuo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, neišsprendė nei eilių, nei paslaugų prieinamumo problemų.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat nemanė, kad pokyčiai reikšmingai pablogins pacientų galimybes gauti gydymą. Jis sakė, kad pacientams nereikėtų baimintis dėl 2027 metų.
R. Jurkevičiaus teigimu, kitąmet privačioms gydymo įstaigoms planuojama apmokėti 94 proc. 2025 metais suteiktų paslaugų apimties. Tad realus persiskirstymas sudarytų maždaug 6 proc. Kauno klinikų vadovas mano, kad viešajam sektoriui toks pokytis neturėtų būti didelė našta ir galėtų suteikti rajonų ligoninėms daugiau galimybių plėsti paslaugas.