Prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė teisme neigė kaltinimus dėl galimo veikimo prieš Lietuvą bei viešo pritarimo tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Ji tvirtino nesumenkinsianti Sausio 13-osios aukų ir teigė net parašiusi eilėraštį žuvusiai laisvės gynėjai Loretai Asanavičiūtei.
Bylos duomenimis, E. Švenčionienė kartu su kitu kaltinamuoju Valerijumi Ivanovu 2023 metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Generalinės prokuratūros teigimu, vaizdo dalijimosi kanale paskelbtoje laidoje E. Švenčionienė ir buvęs prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino Lietuvos teismų sprendimais bei teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresiją prieš Lietuvą.
Prokuratūra taip pat nurodo, kad laidoje kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Tokiais viešais ir užgauliais pasisakymais, anot kaltinimo, jie įžeidė žuvusiųjų bei sužeistųjų, kovojusių už atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimą, atminimą ir jų artimuosius.
E. Švenčionienė kaltę neigia. Ji pabrėžė, kad prieš daugiau nei tris dešimtmečius pati Sausio 13-osios įvykiuose nedalyvavo, o laidoje dalyvavę pašnekovai esą sudarė galimybę į tuos įvykius pažvelgti iš kitos perspektyvos.
Teisme kaltinamoji sakė suprantanti, kad jos žodžiai žuvusiųjų artimiesiems galėjo būti skausmingi, tačiau tvirtino, jog aukų nemenkinusi ir nesidžiaugusi jų žūtimi. Anot jos, nuomonė negali būti laikoma nusikaltimu, nes jos pasisakymai niekam nepadarė nuostolių. E. Švenčionienė taip pat aiškino norėjusi daugiau sužinoti apie L. Asanavičiūtės žūtį ir teigė tik kėlusi klausimą, o ne tvirtinusi, kad byla suklastota. Ji sakė mananti, jog Sausio 13-osios byla negali būti užmiršta ar atidėta.
Bylos nagrinėjimui artėjant prie pabaigos, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas E. Švenčionienei suteikė paskutinį žodį. Kaltinamoji juo naudojosi du posėdžius, o kalbą tęs kitame posėdyje.
E. Švenčionienė teigė, kad byloje atlikta ekspertizė nepatvirtino, jog ji šiurkščiai atsiliepė apie aukas ar neigė Sausio 13-osios nusikaltimus. Ji taip pat klausė, kokį pavojų galėjo sukelti trijų žmonių istorinė diskusija, ir pareikštus kaltinimus vadino absurdiškais.
ELTA primena, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, teisme perskaitęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos bei Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Pasak prokuroro, 2022 metais jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Prokuroro teigimu, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, kartu su K. Juraičiu dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų surengtuose forumuose.
Veikimu prieš Lietuvą E. Švenčionienė ir K. Juraitis taip pat kaltinami dėl paramos 2022 metais Baltarusijoje vykusiam referendumui. Jame, kaip nurodoma byloje, pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui ir posovietiniam Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso atsisakymui.
E. Švenčionienė teisme aiškino, kad kelionės į Baltarusiją metu kalbėjo apie tai, kas jai patinka tose šalyse, tačiau nesuprantanti, kodėl dėl to apskritai buvo iškelta byla. Ji taip pat sakė, kad iki „Geros kaimynystės forumo“ į Baltarusiją buvo nuvykusi du ar tris kartus, nes šeimos biudžetui buvo naudinga ten pirkti pigesnių vaistų.
Kaltinamoji abejojo, kokią grėsmę Lietuvos ekonomikai galėjo sukelti jos pinigai, išleisti batams ir patekę į Baltarusijos biudžetą.