Užsieniečių reikšmė Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų smarkiai išaugo. Migrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius padidėjo 12 kartų, o 2024 metais darbuotojai iš kitų valstybių sudarė daugiau kaip 10 proc. visų samdomų darbuotojų.
Lietuvos banko analizė atskleidė, kad užsienio darbuotojai nėra pasiskirstę vienodai visuose sektoriuose. Transporto srityje jų dalis siekia apie 46 proc., todėl ši veiklos kryptis jau laikoma priklausoma nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Užsieniečių dalis per 15 metų išaugo 12 kartų
Lietuvos banko ekonomistai vertino samdomų darbuotojų duomenis, todėl į analizę neįtraukti savarankiškai dirbantys žmonės. Prieš maždaug 15 metų kitų šalių piliečiai sudarė apie 1 proc. visų darbuotojų, o 2024 metų duomenimis jų dalis viršijo 10 proc.
Atvykę darbuotojai paprastai yra jaunesni nei Lietuvos piliečiai. Jų vidutinis amžius siekia apie 40 metų, o Lietuvoje dirbančių piliečių – apie 45 metus.
Ryškus ir lyčių skirtumas. Apie 84 proc. užsieniečių darbuotojų yra vyrai. Tarp Lietuvos piliečių vyrų dalis siekia maždaug 46 proc., tad čia didesnę dalį sudaro moterys. Tokį skirtumą iš dalies lemia tai, kad daug atvykusių žmonių dirba transporto sektoriuje, kuriame tradiciškai dominuoja vyrai.
Labiausiai nuo užsieniečių priklauso transportas
Vertinant visą Lietuvos darbo rinką, užsieniečių dalis nėra tokia didelė, kad būtų galima kalbėti apie bendrą priklausomybę. Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose situacija kitokia.
Transporto sektoriuje darbuotojai iš trečiųjų šalių sudaro apie 46 proc. visų dirbančiųjų – beveik pusę. Todėl sektoriaus konkurencingumas ir plėtra yra susiję su galimybe įdarbinti žmones iš kitų valstybių.
Antras pagal užsieniečių dalį yra statybų sektorius, tačiau ten jų dalis siekia apie 16 proc. Apgyvendinimo ir maitinimo bei kai kuriuose gamybos sektoriuose ji sudaro apie 10 proc. Tokie rodikliai, pasak analizės, dar nereiškia itin didelės šių sričių priklausomybės.
Kvota nustatoma įvertinus daugybę kriterijų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsieniečių įdarbinimo priklausomybę vertina nustatydama kasmetę kvotą. Ji sudaroma atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos rekomendacijas, kurios ministeriją turi pasiekti iki lapkričio 30 dienos.
Vertinamos demografinės ir migracijos tendencijos, darbo paklausa bei pasiūla, ankstesniais metais panaudota kvota, sektoriai, kuriuose labiausiai trūksta žmonių, taip pat konkrečių profesijų poreikis. Atsižvelgiama ir į prognozes bei Valstybinės duomenų agentūros duomenis.
Šiuo metu kvota jau išnaudota, tačiau verslas tam tikromis sąlygomis gali atsivežti darbuotojų ir viršijęs nustatytą ribą. Didžioji kvotos dalis, kaip teigiama, tenka logistikos ir transporto sektoriams.
Ministerija pabrėžia, kad kvota neturėtų būti automatiškai didinama vos tik ją išnaudojus. Sektoriai turėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvoje gyvenančių žmonių įdarbinimui ir jų perkvalifikavimui. Taip pat būtina vengti situacijos, kai pigi užsienio darbo jėga mažina darbo užmokestį.
Kvota baigėsi dar rugsėjį
Šių metų kvota buvo išnaudota rugsėjį, dar nesibaigus metams. Tai gali rodyti, kad kai kuriuose sektoriuose trūksta darbuotojų. Vis dėlto darbdaviai skatinami pirmiausia ieškoti darbuotojų Lietuvoje, nors tam tikromis sąlygomis galimybė papildomai įdarbinti užsieniečių išlieka.
Užsieniečiai dažnai užpildo darbo vietas, kurių Lietuvos gyventojai nenori arba negali užimti. Tai gali būti sunkus, varginantis ir sudėtingas darbas, už kurį mokamas atlyginimas ne visada kompensuoja darbo sąlygas. Tuo metu žmogui iš trečiosios šalies toks pasiūlymas, palyginti su galimybėmis jo gimtojoje valstybėje, gali pasirodyti patrauklus.
Dar vienas veiksnys – Lietuvos piliečiai, būdami Europos Sąjungos piliečiai, gali rinktis darbą kitose Bendrijos šalyse. Transporto sektoriaus atstovai nurodo, kad dalis lietuvių vairuotojų dirba Norvegijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.
Darbuotojų trūkumas taip pat verčia įmones ieškoti kitų sprendimų: optimizuoti veiklą, ją skaitmeninti ir automatizuoti. Tačiau lengvai prieinama pigi darbo jėga gali sulėtinti šiuos procesus, nes sumažina poreikį investuoti į efektyvumą.