Per trejus metus Lietuvoje švietimo įstaigų tinklas sumažėjo 3,5 proc., o prognozės rodo, kad vaikų skaičius šalyje trauksis ir toliau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2022–2025 metais buvo uždaryta 21 ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir 34 bendrojo ugdymo mokyklos. Su panašiu iššūkiu susiduria ir kitos Europos valstybės.
Didžiausi pokyčiai fiksuojami mažose savivaldybėse: jose mokinių mažėja, o mokyklų, kuriose mokosi ne daugiau kaip 200 vaikų, daugėja.
ŠMSM atstovai pabrėžia, kad artimiausią dešimtmetį demografinė padėtis negerės, todėl nuolatinis vaikų skaičiaus mažėjimas kelia nerimą tiek valstybei, tiek savivaldybėms.
Ministerijos vertinimu, mokykla gyvenvietei svarbi ne vien kaip vieta, kurioje vaikai gauna išsilavinimą. Jos išlikimas gali turėti įtakos ir pačios gyvenvietės ateičiai: uždarius mokyklą ar darželį, jaunoms šeimoms tampa mažiau paskatų ten kurtis, o miesteliai gali pradėti nykti.
ŠMSM teigia, kad savivaldybės, planuodamos mokyklų tinklą, turi įvertinti ilgalaikę mokinių skaičiaus mažėjimo tendenciją. Tuo pat metu ministerija siekia sudaryti sąlygas išlaikyti nedideles miestelių mokyklas.
Lietuvoje numatytos lankstesnės taisyklės
Mažoms mokykloms išsaugoti Vyriausybė 2025 metų pavasarį pakeitė reikalavimus miestelių gimnazijoms. Jose III ir IV gimnazijos klasės gali būti formuojamos, jeigu mokosi bent 12 mokinių, o savivaldybė padengia 50 proc. mokymo lėšų. Anksčiau tokiose klasėse turėjo būti ne mažiau kaip 21 mokinys.
Neringai pritaikyta atskira išimtis. Atsižvelgiant į savivaldybės geografinę padėtį ir ribotas galimybes mokiniams rinktis kitą vietą viduriniam išsilavinimui įgyti, vienintelė Neringos gimnazija – Nidos gimnazija – gali formuoti ir mažesnes nei 12 mokinių klases.
Nuo 2026 metų rugsėjo papildomos išimtys bus taikomos tautinių mažumų mokykloms. Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų gimnazijose, kuriose ugdoma tautinės mažumos kalba, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gimnazijose lietuvių kalba, jeigu jos yra vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse mokinių skaičius galės būti sumažintas nuo 12 iki 8. Be to, tokiose mokyklose galės mokytis mažiau nei 60 mokinių.
Galutinį sprendimą dėl mažesnio mokinių skaičiaus klasėse priims savivaldybių tarybos.
Praėjusiais metais ŠMSM ir savivaldybės aptarė keturis alternatyvius mokyklų tinklo organizavimo modelius. Vis dėlto konkrečią kryptį kiekviena savivaldybė renkasi pati, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir ateities perspektyvas.
Graikijoje dėl mokinių mažėjimo stabdoma mokyklų veikla
Graikijoje mokinių skaičiaus mažėjimas taip pat verčia uždaryti mokyklas, ypač atokesnėse vietovėse. Naujienų portalo „Efsyn“ pateikiamais Graikijos statistikos tarnybos ir Švietimo ministerijos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais pradinėse ir vidurinėse mokyklose mokėsi 1 291 289 mokiniai. 2026–2027 mokslo metams buvo registruota 1 270 331 mokinys.
Žurnalisto Mike Konstantopoulos duomenimis, Rytų Makedonijos ir Trakijos regionuose planuojama sustabdyti 48 mokyklų veiklą. Vidurio ir Vakarų Makedonijoje 2026–2027 mokslo metais numatyta sustabdyti dar 22 mokyklų veiklą, o Tesalijos regione – 42 mokyklų.
Panašią padėtį patiria Italija. „Il Sole 24 Ore“ žurnalistė Silvia Martelli atkreipia dėmesį, kad mokyklos uždarymas kaimo ar atokesnėje vietovėje reiškia ne tik ugdymo įstaigos netektį. Šeimoms tampa sudėtingiau gyventi, o bendruomenių nykimas gali paspartėti.
Italijoje pradinėse mokyklose paprastai turi būti bent 15 mokinių, tačiau gyventojų mažėjimo paveiktose teritorijose taikomos išimtys. Jose gali būti jungiamos skirtingo amžiaus vaikų klasės, o kai kur naudojamas ir nuotolinis mokymas, teigė Balkanų ir Kaukazo observatorijos TransEuropa (OBCT) atstovas Lorenzo Ferrari.
Vis dėlto mokyklos išlaikymą lemia ne vien finansavimas. S. Martelli nurodo, kad uždarius mažą mokyklą mokiniai gali būti perkelti į didesnes įstaigas, kuriose daugiau infrastruktūros ir specialistų. Tačiau toks sprendimas tinkamas tik tuo atveju, jei užtikrinamas patikimas transportas ir kelionė į mokyklą netrunka pernelyg ilgai.
„Efsyn“ duomenimis, panašias priemones taiko ir Graikijos valdžia.
Austrija ir Čekija renkasi mokyklų bendradarbiavimą
Austrijoje mažų mokyklų ateitis sprendžiama ne tik jas uždarant. Šalyje, kurioje taip pat nustatytas minimalus mokinių skaičius, taikomas skirtingų ugdymo įstaigų bendradarbiavimo modelis.
„Der Standard“ rašė apie Tirolio kalnuotame Cilerio slėnyje veikiančią mažą mokyklą. Joje įprastos pamokos vyksta vietoje, o bendros veiklos rengiamos kartu su kaimynine mokykla. Taip vaikai gali mokytis savo gyvenvietėje, tačiau kartu dalyvauti išvykose, dirbtuvėse ir kitose veiklose, kurioms nedidelėje mokykloje gali nepakakti galimybių.
Austrijos švietimo ministro atstovas spaudai pažymėjo, kad sprendimus dėl mokyklų uždarymo ir jų veiklos organizavimo priima federalinės žemės. Todėl taisyklės regionuose skiriasi, tačiau mokyklų tinklų bendradarbiavimo nauda yra akivaizdi.
Austrijos federalinė valdžia regionų švietimo prieinamumui užtikrinti skiria specialų struktūrinį finansavimą. Juo remiamas nedidelių, vietos bendruomenėms artimų mokyklų tinklas, o mokyklų sujungimas į bendrus tinklus laikomas tvaria alternatyva jų uždarymui.
Christophas Wiederkehris teigė, kad toks modelis naudingas ne tik mokiniams. Didesniuose administraciniuose vienetuose vadovai ir administracija gali daugiau dėmesio skirti koordinavimui, o mokytojai dalytis patirtimi, naudotis bendra infrastruktūra ir efektyviau paskirstyti išteklius. Tai, jo teigimu, prisideda prie mokytojų profesinio tobulėjimo ir ugdymo stiprinimo vietos bendruomenėse.
Administracinį mokyklų jungimą taiko ir Čekija. „Deník Referendum“ žurnalistas Petras Jedlička nurodė, kad mokyklos tokiu atveju lieka skirtinguose pastatuose, tačiau pasidalija valdymo ir administravimo funkcijomis. Taip siekiama mažinti išlaidas. Valstybės lygmeniu rekomenduojama jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 180 vaikų.
Čekijoje mokyklos taip pat bendradarbiauja dalydamosi specialistais, pavyzdžiui, psichologais. Be to, pasibaigus pamokoms nuomojamos sporto salės, aikštynai ir renginių erdvės.
Bulgarija saugo dalį mažų mokyklų
Bulgarijoje mokyklų tinklas kaimo vietovėse pertvarkomas nuo 2007 metų. Šalies statistikos instituto duomenimis, 2007–2023 metais uždaryta daugiau nei 1 tūkst. mokyklų. Nepaisant to, 2024 metais daugiau nei pusėje Bulgarijos mokyklų mokėsi mažiau nei 200 mokinių.
Viena iš taikomų priemonių – centrinės mokyklos. Į jas vežami vaikai iš gyvenviečių, kuriose ugdymo įstaigų nebeliko. Žurnalistė Desislava Koleva nurodė, kad 2025–2026 mokslo metais Bulgarijoje veikė 692 tokios mokyklos, jose mokėsi 166 374 mokiniai.
Valstybė taip pat finansuoja kasdienį mokinių vežimą autobusais, kad mokyklos perkėlimas į kitą gyvenvietę netaptų neįveikiama kliūtimi šeimoms.
Bulgarijoje veikia ir saugomų mokyklų sistema. Vyriausybė gali suteikti mokyklai saugomos mokyklos statusą, kuris neleidžia jos uždaryti nepaisant mokinių skaičiaus. 2025–2026 mokslo metais tokį statusą turėjo 168 mokyklos.