Vilniuje pastatyta skulptūrinė kompozicija, skirta Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei, sulaukė prieštaringų vertinimų. Beveik dviejų metrų kūrinį sudaro dvi bronzinės kaukolės, padengtos 24 karatų aukso lapeliais. Autorius teigia taip norėjęs perteikti žmogaus laikinumą ir per šimtmečius išliekantį atminimą, tačiau dalis vilniečių bei istorikų tikino iš pirmo žvilgsnio nesupratę, kam skulptūra skirta.
Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei skirta kompozicija sukurta iš granito ir auksuotos bronzos. Kaukolės pavaizduotos gulinčios ant pagalvių. Skulptorius Gediminas Piekuras kūrinį kūrė dvejus metus, o jo įgyvendinimas kainavo 60 tūkstančių eurų.
Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas pasakojo, kad kūrinį atrinko 12 žmonių. Jo teigimu, penki komisijos nariai, galima sakyti, beveik pusė, pirmuoju balsavimu pasirinko būtent Gedimino Piekuro skulptūrą.
Menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė kompoziciją sieja su Barboros Radvilaitės palaikų atradimu. Po 1931 metų potvynių pradėjus tvirtinti Vilniaus Katedros sienas ir pamatus bei vykdant kasinėjimus, buvo atverti Valdovų palaidojimai.
Skulptūrai parinkta ir istoriškai susijusi vieta. XVI amžiuje čia stovėjo Radvilų rūmai, o netoliese rezidavo Žygimantas Augustas. Ši Vilniaus dalis siejama su poros meilės istorija. Pasak vienos legendos, karalius šioje vietoje liepė pastatyti tiltelį per Vilnelę, kad galėtų susitikti su mylimąja.
Vilniečiai įvertino nevienareikšmiškai
Dalis praeivių skulptūroje įžvelgė laikinumo ir nykstančio paveldo simboliką. Kiti sakė, kad be papildomo paaiškinimo kaukolės jiems pirmiausia primena Meksikoje populiarius vaizdinius arba apskritai neleidžia suprasti, jog kūrinys skirtas Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei.
Viena kalbinta vilnietė teigė pirmenybę teiktų klasikiniam atvaizdavimui, nes tuomet būtų aiškiau, kas įamžinta. Kiti praeiviai skulptūrą apibūdino kaip žiauriai atrodančią, o vienas jų tiesiog pasakė, kad kūrinys jam nepatinka.
Kritikos negailėjo ir istorikai
Skulptūrą sukritikavo ir istorikai. Jų manymu, pasirinktas įamžinimo būdas pernelyg nutolsta nuo istorijos ir nepakankamai ją perteikia.
Istorikas Aivas Ragauskas pareiškė, kad taip elgiamasi tarsi teroristams, ir spėjo, jog pats Žygimantas Augustas bei Barbora Radvilaitė tokį paminklinį kūrinį būtų palaikę paskviliu.
Sigitas Narbutas į kritiką atsakė, kad beveik visi neigiami atsiliepimai buvo paremti emocijomis, o ne argumentais, todėl su tokiais vertinimais sunku diskutuoti.
Istorikas Algis Bitautas teigė, kad skulptūros estetinis pavidalas neatspindi tikrosios poros istorijos, nes skirtingi žmonės nevienodai supranta meilę ir jos pasakojimą. Jo nuomone, mirties simbolika kūrinyje nėra atsitiktinė: Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santykius lydėjo pasipriešinimas bei netektys.
Istorikas priminė, kad jų vedyboms ypač priešinosi Žygimanto Augusto motina, karalienė Bona Sforca, taip pat dalis Lenkijos didikų ir ponų.
Nepaisant kilusių diskusijų, kompozicija liko savo vietoje. Daugiau apie jos idėją ir simbolius praeiviai gali sužinoti nuskenavę ant skulptūros pagrindo esantį QR kodą.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.