JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis perspėjo, kad Briuseliui įgyvendinus planą didžiąją dalį vertingos palydovinio ryšio dažnių juostos skirti Europos operatoriams, Vašingtonas galėtų imtis „pražūtingų“ atsakomųjų priemonių. Apie tai praneša „The Financial Times“ (FT).
Interviu leidiniui A. Puzderis teigė, kad JAV rinkos mastas suteikia Vašingtonui daug galimybių reaguoti į tokį sprendimą.
Europos Komisija planuoja perskirstyti 2 GHz dažnių juostą, kai 2027 m. gegužę baigs galioti bendrovėms „Viasat“ ir „EchoStar“ išduotos licencijos. Šis dažnių spektras naudojamas tiesioginiam ryšiui tarp palydovų ir mobiliųjų įrenginių užtikrinti.
Pagal siūlomą modelį trečdalis juostos būtų atiduotas su ES programa IRIS² susijusioms paslaugoms, skirtoms valdžios institucijų, saugumo ir gynybos reikmėms. Du likę trečdaliai būtų naudojami komercinėms paslaugoms, o pusė šios dalies būtų rezervuota Europos operatoriams.
Todėl ne ES įmonėms, tokioms kaip „Starlink“ valdanti „SpaceX“ ir palydovinio ryšio veiklą „Leo“ plėtojanti „Amazon“, tektų tik nedidelė 2 GHz juostos dalis. A. Puzderio teigimu, sprendimo pasekmes iš esmės turėtų padengti pačios Europos bendrovės.
Vašingtonas kaltina Briuselį diskriminacija
Europos Komisija nurodo, kad reforma skirta tvarumui, saugumui ir konkurencingumui stiprinti. Ji yra platesnių pastangų dalis, kuriomis siekiama mažinti Europos priklausomybę nuo JAV palydovinio ryšio operatorių. Vis dėlto Vašingtonas šį planą vertina kaip diskriminacinį.
A. Puzderis pareiškė, kad Briuselis turėtų elgtis atsargiai ir nebandyti stiprinti Europos įmonių konkurencingumo Amerikos bendrovių konkurencingumo sąskaita.
FT pažymi, kad pasiūlymas savaime nenumato „Starlink“ veiklos uždraudimo. Be to, prieš įsigaliojant planas dar turėtų būti patvirtintas pagal ES teisėkūros procedūras.
Kol kas taip pat nėra galutinai suderinti atrankos kriterijai ir prieigos prie 2 GHz dažnių juostos sąlygos. Dėl to perspėjimas apie galimą atsaką tebėra tik grasinimas – jokios atsakomosios priemonės dar nebuvo pritaikytos.