Artėjantis šaltasis sezonas gali tapti naujo kainų kilimo pradžia. Prognozuojama, kad Lietuvoje brangs ne tik šildymas, bet ir dalis kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų. Vis dėlto „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad šalies ekonomikos padėtis išlieka gana tvirta.
Apie galimus pokyčius jis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pasak ekonomisto, iki gruodžio Europoje tikėtini šilti, tačiau drėgni orai. Tuo metu dujų kainos Europos biržose, jo vertinimu, iki lapkričio–gruodžio neturėtų nei reikšmingai kilti, nei mažėti.
Tačiau kitų metų sausį, vasarį ir kovą orų modeliai rodo galimą stiprų atšalimą. Visi trys mėnesiai gali būti šalti, o dėl to išaugtų ir dujų paklausa bei kaina. Europa į šį šildymo sezoną įžengia su mažiausiomis dujų atsargomis saugyklose per visą istoriją.
Šildymas gali brangti iki 40 procentų
Didžiausias tiesioginis poveikis gyventojams, anot A. Izgorodino, būtų susijęs su šildymo kainomis. Jo skaičiavimu, palankiausiu atveju šildymas brangtų 20 proc., realistiškesniu scenarijumi – 30 proc., o blogiausiu atveju pabrangtų maždaug 40 proc.
Energetikos kainų augimas turėtų ir netiesioginių pasekmių. Gali brangti maistas, o jautriausiai į energetikos pokyčius reaguotų daržovės.
Infliacija gali pasiekti 7–8 procentus
Šiuo metu infliacija siekia apie 6 proc., tačiau dėl energijos kainų augimo ir tiesioginio bei netiesioginio jo poveikio žiemą ji gali pakilti iki 7 proc. Ekonomistas neatmeta ir 8 proc. scenarijaus.
Vis dėlto, jo vertinimu, toks infliacijos lygis Lietuvos ekonomikos nesužlugdytų. Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, infliacija Lietuvoje buvo pasiekusi apie 20 proc., tačiau tuomet, išskyrus maisto segmentą, didelio vartojimo kritimo nebuvo.
Pervežimai jau brangsta
Logistikos rinkoje pokyčiai pastebimi jau dabar. A. Izgorodinas teigia, kad Lietuvos vežėjai, kaip ir kiti Europos transporto sektoriaus dalyviai, didina kainas. Naftos kaina vasarą siekė 80, o dabar – 100, todėl per porą mėnesių sąnaudos padidėjo 20 proc.
Vežėjai šio pabrangimo, pasak ekonomisto, neprisiima vieni, todėl transportavimo paslaugos brangsta. Tai gali dar labiau paveikti bendrą maisto kainų lygį. Kita vertus, Lietuvoje atlyginimai kyla, ekonomika auga, o gyventojų perkamoji galia išlieka pakankamai stipri, kad dalį kainų augimo būtų galima absorbuoti.
Atlyginimų augimą labiausiai skatina viešasis sektorius
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad atlyginimų didėjimą šiuo metu labiausiai tempia viešasis sektorius. Privačiame sektoriuje darbuotojų trūkumas nebėra toks didelis kaip anksčiau.
A. Izgorodino manymu, tam įtakos gali turėti ir dirbtinis intelektas. Jo poveikis labiausiai jaučiamas sektoriuose, kuriuose atliekama daug rutininio darbo. Finansų ir ypač IT srityse lėtėja tiek užimtumo, tiek atlyginimų augimas.
IT sektoriuje atlyginimų augimas šiuo metu yra lėčiausias nuo 2014 metų. Ekonomistas mano, kad finansų sektorių ši tendencija taip pat paveiks, o į privatų sektorių dirbtinio intelekto sukelti pokyčiai ateina greičiau nei į valstybės sektorių.
2027-ųjų pavasarį gali netrūkti įtampos
Kitų metų pavasarį, jei nepalankios prognozės pasitvirtins, situacija gali būti nestabili. Energetikos kainos gali ir kilti, ir mažėti, tačiau apskritai energija veikiausiai išliks brangi. Dėl šildymo ir dujų kainų gali padaugėti įtampos bei nerimo.
Vis dėlto Lietuvos ekonomikai tai neturėtų tapti lemtingu smūgiu. Europos ekonomika yra stipresnė, nei buvo tikėtasi, o Lietuvos ekonomikos ciklas išlieka labai tvirtas. Kol kas nematyti raudonų ar geltonų signalų ekonomikos žemėlapyje. Kainos, tikėtina, kils kartu su energetikos sąnaudomis, tačiau augimas neturėtų prilygti tam, kuris buvo stebimas 2022–2023 metų infliacijos laikotarpiu.
NT rinkoje pasiūla gali pristabdyti kainų augimą
Vertindamas būsto rinką, A. Izgorodinas prognozuoja, kad nekilnojamojo turto kainų augimas gali šiek tiek sulėtėti, nes rinką pasiekia didelė pasiūla.
Vis dėlto gyventojų skaičius, ypač Vilniuje, taip pat didėja, todėl ši pasiūla yra reikalinga. Tačiau per trumpą laiką pasirodžius dideliam naujų būstų kiekiui, NT kainų augimas gali būti pristabdytas.
Kainas ir toliau veiks energetikos bei atlyginimų pokyčiai. Euro zonoje palūkanos dar gali būti padidintos du kartus, tačiau dabartinė „Euribor“ prognozė siekia maždaug 3–3,4 proc. Ekonomisto vertinimu, tai nėra toks didelis veiksnys, kuris iš esmės apribotų gyventojų galimybes įsigyti būstą.
Ekonomika turėtų išlikti atspari
A. Izgorodinas nemano, kad kiti metai bus gerokai lengvesni už šiuos, tačiau jie neturėtų būti ir gerokai blogesni Lietuvos ekonomikai. Jo vertinimu, šalies ekonomika geba pakankamai sveika išgyventi įvairias turbulencijas.
Didelių sukrėtimų ekonomistas neprognozuoja. Tikimasi, kad ekonomikos augimas išliks pakankamai geras, o atlyginimai didės apie 6–7 proc.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.