Ukrainos bepiločių sistemų vadas Robertas „Madjaras“ Brovdis sukritikavo JAV poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Savo mintimis jis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
R. Brovdis pripažino, kad galbūt turėtų tylėti, tačiau jį piktina situacija, nes dėkingumas ir padėka, jo vertinimu, nėra tas pats, kas paklusnumas.
„Madjaras“ sukritikavo Vašingtono laikyseną
Pastaruoju metu JAV demonstruoja Rusijai palankesnę poziciją. Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis dar kartą kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl karo ir kaltino jį nenoru užbaigti konfliktą. V. Zelenskis šiuos kaltinimus kategoriškai atmetė.
Rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo numatytos plataus masto sankcijos Rusijai, siekiant daryti spaudimą dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą.
Pagal įstatymą sankcijos ir muitai turėjo automatiškai įsigalioti praėjus 30 dienų nuo dokumento pasirašymo, nebent prezidentas būtų nusprendęs kitaip. Tačiau D. Trumpas jų taikymą sustabdė prieš pat Kongreso nustatytą terminą.
R. „Madjaras“ Brovdis pabrėžė, kad jo vertinimas yra karininko, o ne politiko požiūris. Jis kritikavo partnerio naudojamus svertus, kurie, jo teigimu, tarsi rankiniu būdu derinami pagal principą, kad nuo šiol bus kontroliuojama ne tik pati karo eiga, bet ir Ukrainos galimybės kariauti, nes ši esą nesupranta situacijos.
Pasak jo, tokia laikysena kenkia ne vien dėl keliamo pavojaus, bet ir todėl, kad sugriauna veikimo sistemą, kurioje Ukraina iki šiol veikė, bei panaikina aiškias ribas tarp to, kas yra juoda, ir to, kas balta.
R. Brovdis taip pat pareiškė, kad Ukraina neturi kur trauktis. Įraše jis prisiminė Vladimiro Putino pasakojimą, esą į kampą įvaryta žiurkė tampa agresyvi.
„Madjaras“ rašė, kad vienas bunkerio senelis yra pasakojęs šią pamoką išmokęs Sankt Peterburgo daugiabučio, esančio Baskovo alėjoje, 12, laiptinėje. Jo vertinimu, šis pasakojimas galėjo būti melas arba raumenų atmintis jau surūdijo.
R. Brovdis savo įrašą užbaigė palinkėjimu ukrainiečiams ilgalaikės laisvės ir pareiškė, kad Ukraina atsilaikys, o Maskva žlugs.
„Šokiruoja, bet nestebina“: demokratai prieš rinkimus smogė Trumpui dėl Ukrainos
JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas sekmadienį teigė, kad artėjant kadencijos vidurio rinkimams politinė aplinka tebėra palanki demokratams. Jis agitavo už Atstovų Rūmų narę Marcy Kaptur, siekiančią išsaugoti mandatą itin konkurencingoje Ohajo rinkimų apygardoje. Šios kovos rezultatas gali būti svarbus sprendžiant, kam atiteks dauguma žemuosiuose Kongreso rūmuose.
H. Jeffriesas taip pat griežtai pasmerkė D. Trumpo sprendimą laikinai netaikyti sankcijų Rusijai. Jis teigė, kad Atstovų Rūmuose abiejų partijų atstovai mėgins priimti naują sankcijų paketą, kurio prezidentas negalėtų sustabdyti.
Po pamaldų Tolede naujienų agentūrai AP H. Jeffriesas sakė, kad jį šokiruoja, nors ir nestebina, jog JAV prezidentas taip smarkiai kenkia Ukrainos žmonių kovai už demokratiją, laisvę ir orumą.
Jeigu demokratai susigrąžintų daugumą, H. Jeffriesas galėtų tapti Atstovų Rūmų pirmininku. Jis jau aplankė apie 50 miestų ir agitavo už demokratų kandidatus.
Demokratų lyderis taip pat pareiškė, kad Atstovų Rūmų respublikonai yra atitrūkę nuo tikrovės, jei mano, kaip neseniai užsiminė pirmininkas Mike’as Johnsonas, kad lapkričio 3 d. rinkimai pakartos 2024 m. respublikonų triuškinamą pergalę, atvedusią D. Trumpą į Baltuosius rūmus ir užtikrinusią partijai daugumą Kongrese.
H. Jeffriesas teigė, kad demokratai visoje šalyje intensyviai dirba siekdami esminių pokyčių, o ne dabartinės padėties išlaikymo, ir nori užtikrinti, kad gyvenimas Jungtinėse Valstijose būtų įperkamas.
Ohajo balsavimas gali nulemti, kas kontroliuos Kongresą
Ohajuje vyksta atkakli kadencijos vidurio rinkimų kampanija, kurios rezultatai gali turėti įtakos Kongreso kontrolei.
Didelis dėmesys skiriamas respublikono senatoriaus Jono Hustedo ir demokrato Sherrodo Browno kovai dėl vietos Senate. Tačiau įtempta konkurencija vyksta ir dėl kiekvienos Atstovų Rūmų apygardos, o jos rezultatai nulems šių rūmų sudėtį.
Toledo mandato išsaugojimas laikomas vienu svarbiausių prioritetų. M. Kaptur Kongrese dirba jau kelis dešimtmečius ir yra ilgiausiai Atstovų Rūmuose dirbanti moteris. Vis dėlto šioje apygardoje prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas, o respublikonai siekia perimti mandatą.
Prieš dvejus metus M. Kaptur įveikė Respublikonų partijos kandidatą Dereką Merriną. Tačiau jis dar kartą siekia laimėti vietą Atstovų Rūmuose.
M. Kaptur AP sakė, kad jos komanda intensyviai dirba ir kad jų veikla neapsiriboja vien rinkimais – siekiama realiai pagerinti žmonių gyvenimą.
Rugpjūtį 80-metei M. Kaptur vykstant į bažnyčią automobilis, kuriame politikė buvo keleivė, pateko į avariją. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo paguldyta į ligoninę, tačiau vėliau teigė jau pasveikusi.
H. Jeffriesas M. Kaptur pavadino išskirtine Didžiųjų ežerų regiono politine figūra ir tikino, kad ji dar kartą pranoks visus lūkesčius.
Sprendimas dėl sankcijų sukėlė abiejų partijų nepasitenkinimą
Šiame regione gyvena daug ukrainiečių kilmės amerikiečių. M. Kaptur yra viena iš Kongreso Ukrainos grupės steigėjų ir jos pirmininkė. Ši abiejų partijų įstatymų leidėjus vienijanti grupė daugiausia dėmesio skiria Ukrainos klausimui.
Politikė griežtai sukritikavo vėlai penktadienį priimtą D. Trumpo sprendimą netaikyti kai kurių sankcijų nuostatų pagal Lindsey Grahamo vardu pavadintą įstatymą dėl sankcijų Rusijai. Kongresas šį dokumentą priėmė siekdamas padėti Ukrainai gintis nuo V. Putino pradėtos invazijos.
M. Kaptur pareiškė, kad toks D. Trumpo elgesys yra antiamerikietiškas ir reiškia stojimą į V. Putino pusę.
Savaitgalį prezidento sprendimu pasipiktino tiek demokratai, tiek respublikonai Kongrese. Sankcijos turėjo įsigalioti sekmadienį, o patį įstatymą D. Trumpas buvo pasirašęs vos praėjusį mėnesį.
M. Johnsonas televizijos „Fox News“ laidoje „Sunday Morning Futures“ sakė, kad susirūpinimą išreiškė ir keli jo kolegos. Jis dar nebuvo aptaręs šio klausimo su D. Trumpu, tačiau teigė žinantis, kad prezidentas vertina padėtį.
M. Johnsono teigimu, šį klausimą būtina aptarti ir atidžiai įvertinti galimas nenumatytas pasekmes.
ELTA primena, kad rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo numatytos plataus masto sankcijos Rusijai, siekiant daryti spaudimą dėl jos karo prieš Ukrainą.
Numatytos priemonės būtų taikomos Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams, prezidentui V. Putinui bei kitiems aukščiausiems pareigūnams. Jos taip pat būtų nukreiptos prieš šešėlinį tanklaivių laivyną, kurį Maskva naudoja Vakarų sankcijoms apeiti.
Įstatymas D. Trumpui suteiktų teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus didžiausioms rusiškos naftos ir dujų pirkėjoms, tarp jų Indijai ir Kinijai. Taip siekiama mažinti Maskvos pajamas, naudojamas karui finansuoti.
Dokumente taip pat numatytos sankcijos Rusijos kariuomenę remiančioms bendrovėms ir užsienio subjektams bei išplėstos sankcijos Iranui.
Įstatymo projektas pavadintas respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Nuo 2025 m. balandžio jis siekė, kad dokumentas būtų priimtas, tačiau šių metų liepą mirė.