Tūkstančiams Lietuvos gyventojų ateityje gali tekti daugiau mokėti už slaugos paslaugas. Siūlomi pokyčiai numatomi nuo 2029 metų, tačiau medikai jau dabar įspėja dėl galimų priemokų, ilgesnio laukimo ir darbuotojų trūkumo.
Šiauliuose gyvenanti Regina daugiau kaip penkerius metus nepakilo iš lovos. Moteriai diagnozuota reta genetinė stuburo liga, dėl kurios ji nebegali savarankiškai vaikščioti.
Senjorė pasakojo, kad žengti žingsnio į priekį jai nepavyksta, o iš lovos ji apskritai neišlipa. Kasdienėje buityje jai padeda individualios priežiūros darbuotoja, atvykstanti keturioms valandoms per dieną.
Darbuotoja paruošia maistą, pakeičia patalynę ir sauskelnes, padeda rytais nusiprausti. Tokią pagalbą Regina gauna 20 valandų per savaitę ir norėtų toliau gyventi savo namuose – kaip ir daugelis kitų slaugomų senjorų.
Šiaulių maltiečių grupės vadovė Aušra Simonavičiūtė teigė, kad pažįstama aplinka žmonėms suteikia emocinio saugumo ir leidžia kuo ilgiau gyventi namuose. Pasak jos, šiuo atveju tinka posakis, kad „savos sienos gydo“.
Pernai pagalbos namuose sulaukė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių
Medikus neramina siūloma tvarka, pagal kurią po gydymo ligoninėje slauga paciento namuose būtų teikiama ne ilgiau kaip 60 dienų. Specialistai baiminasi, kad pasibaigus šiam laikotarpiui žmogus gali likti be jam reikalingų paslaugų.
Paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis pabrėžė, kad šiuo metu paslaugos teikiamos tiek, kiek jų reikia konkrečiam žmogui – kartais metus, dvejus ar trejus. Planuojama trukmę sutrumpinti iki 60 dienų.
Neaiškumų kelia ir būsimas finansavimo modelis. Ilgalaikę priežiūrą ketinama apmokėti iš keturių šaltinių: Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir pačių pacientų lėšų.
Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus įspėjo, kad žmogui gali tekti primokėti. Jo teigimu, nemaža dalis pacientų gyvena toliau nuo gydymo įstaigų, yra pensinio amžiaus ir neturi pakankamai pajamų.
Jūrininkų poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vadovė Ingrida Veitienė taip pat sakė, kad galimos reformos pasekmės pacientams kol kas neaiškios. Šiuo metu, anot jos, sistema, terminai ir apmokėjimas yra aiškiai nustatyti.
Medikai baiminasi pacientų antplūdžio
Specialistams nerimą kelia ne tik galimos priemokos, bet ir tai, ar būtinos paslaugos žmones pasieks laiku.
M. Čiurlionis prognozavo, kad po tam tikro laiko poliklinikas gali užplūsti į jas sugrįžtantys pacientai. Medicsąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė, kad įgyvendinant planuojamas reformas netrukus gali prireikti tūkstančių slaugos darbuotojų, o galbūt ir dešimčių tūkstančių.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragina išvadų neskubinti. Jis pabrėžė, kad pokyčiai numatomi tik nuo 2029 metų, o diskusijos dėl būsimo modelio dar vyksta.
Ministro teigimu, pagrindinis tikslas – kad slaugos ir globos paslaugas gaunantys pacientai jas galėtų gauti vieno langelio principu. Jis taip pat pažymėjo, kad kritika reiškiama dar ieškant tinkamiausio modelio.
Galutinio sprendimo dėl pacientų priemokų už slaugą, pasak ministro, taip pat dar nėra. Sveikatos apsaugos ministerija įstatymo projektą Seimui ketina pateikti šią rudens sesiją.