Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai sako, kad bendruomenę neramina siūlomos įstatymų pataisos, numatančios naujus ribojimus religinėms organizacijoms. Parapijiečiai dėl to ketina kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko antradienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad dėl svarstomų projektų nerimauja visa parapija. Jo vertinimu, dėl šių pataisų bendruomenė gali netekti Bažnyčios ir su ja susijusios dvasinės vertybės.
Dvasininkas pranešė šį sekmadienį sušauksiantis visuotinį parapijos susirinkimą. Po jo parapijiečiai planuoja kreiptis į Seimo vadovybę ir prašyti nepriimti sprendimų, kurie, jų manymu, galėtų pakenkti pilietinėms teisėms, tikėjimui ir vaikų laisvam gyvenimui.
Trakų vyskupas Ambrosijus pareiškė, kad Stačiatikių Bažnyčia šiuo metu patiria puolimą. Anot jo, spaudimas reiškiasi informacinėje erdvėje, per teisines iniciatyvas ir dvasiniu lygmeniu.
Vyskupas pabrėžė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia remia Lietuvos valstybės politiką, yra Lietuvos visuomenės dalis ir kategoriškai pasisako prieš bet kokį karą, taip pat prieš Ukrainoje vykstantį karą.
Sinodo prašoma Bažnyčios autonomijos
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iki šiol yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Ambrosijus teigė, kad dėl teisinio statuso ir nepriklausomybės dvasininkai kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą – prašydami autonomijos.
Pasak vyskupo, šis klausimas jau buvo svarstytas Sinode, tačiau jo sprendimas priklausys nuo būsimo vyskupų susirinkimo. Kada jis bus priimtas, kol kas neaišku. Ambrosijus taip pat tvirtino, kad bendruomenės nariai neveikia prieš Lietuvą ar Europos Sąjungą.
Siūloma mažinti Maskvos patriarcho įtaką
Praėjusią savaitę opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pataisas. Jomis siūloma tiksliau nustatyti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms kriterijus, jų atstovavimą ir istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimais būtų numatyta, kad religinės organizacijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės statuso ar kito valstybės pripažinimo, jei jų administraciniai centrai būtų susiję su tarptautines sankcijas arba Lietuvos teisės aktuose nustatytas ribojamąsias priemones taikančiais subjektais. Tokia galimybė taip pat nebūtų taikoma, jei organizacijos veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pataisomis taip pat siūloma aiškiau įvardyti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus taisyklių nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
Tyrime nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo
Trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą. Jame vertinamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
S. Šumylo, remdamasis kitų Europos valstybių pavyzdžiais, taip pat kalbėjo apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kur religinės organizacijos gali būti pasitelkiamos ne tik religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia teiginius apie tariamą grėsmę nacionaliniam saugumui atmetė. Anksčiau paskelbtame pareiškime ji teigė, kad stačiatikių vadinimas „penktąja kolona“ diskriminuoja bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Vyskupijų priklausomybė minima grėsmių vertinimuose
ELTA primena, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Maskvos patriarchatui priklausantys Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės sankcijų.
2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas juos pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo Rusijos patriarchą Kirilą, palaikiusį agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu aiškino, kad griežtų priemonių imtasi dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Tai buvo pirmasis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios nuobaudos.
2024 metų pradžioje Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis, tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.