Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo Vyriausybės parengtą 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jos teigimu, didindami biudžeto deficitą valdantieji gali palikti itin sudėtingą viešųjų finansų situaciją politikams, kurie po 2028 metų Seimo rinkimų perims valdžią.
I. Šimonytė prognozuoja, kad artimiausiais metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors šalies ekonomika ir toliau augs.
Antradienį žurnalistams ji teigė, kad dabartinė Vyriausybė viešuosius finansus gali palikti tokios būklės, jog po rinkimų 2028 metais valdžią perimsiantiems politikams, turėsiantiems koreguoti ar iš naujo rengti 2029-ųjų biudžetą, bus itin sunku priimti sprendimus.
Pasak buvusios premjerės, jau numatyti valstybės finansiniai įsipareigojimai rodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas priartės prie 5 proc. BVP, o 2029-aisiais sudarys apie 4 proc. BVP. Ji pabrėžė, kad šie skaičiai gali dar didėti, jei Seimas prisiims naujų įsipareigojimų.
I. Šimonytės vertinimu, 4–5 proc. deficitas augančios ekonomikos sąlygomis yra pavojingas. Ji atkreipė dėmesį į sparčiai augančias valstybės skolos aptarnavimo išlaidas ir brangstančias naujas skolos emisijas.
Konservatorė taip pat priminė, kad pats finansų ministras yra kalbėjęs apie dideles geopolitines rizikas ir tai, jog neigiamai ekonomiką galinčių paveikti veiksnių yra daugiau nei teigiamų. Todėl, jos teigimu, valdžios sprendimai sudaro įspūdį, kad elgiamasi taip, lyg ateities nebūtų.
I. Šimonybė skeptiškai vertina Vyriausybės argumentą, esą didesnį deficitą daugiausia lemia augančios investicijos į krašto apsaugą. Ji pripažįsta, kad karinės įrangos pristatymo terminai ir apskaitos taisyklės gali paveikti konkrečių metų deficito rodiklius, tačiau, jos nuomone, tai nepaaiškina ilgalaikio viešųjų finansų disbalanso.
Prezidentūrą vadina koalicijos partnere
Vertindama prezidentūros poziciją, kad trumpalaikis deficito padidėjimas dėl gynybos finansavimo gali būti pateisinamas, I. Šimonytė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos komandą.
Ji pareiškė mananti, kad prezidentūra ne pirmą kartą elgiasi kaip lojali valdančiosios daugumos koalicijos partnerė.
Konservatorė taip pat nesutiko su prezidentūros argumentais dėl opozicijos siūlomų valstybės skolos ribojimų. Anot jos, teiginiai, kad tokios ribos trukdytų didinti gynybos finansavimą, yra klaidingi, nes Fiskalinės valdysenos įstatymo pakeitimo projekte numatytos išimtys krašto apsaugos išlaidoms.
I. Šimonytė pabrėžė, kad projekte aiškiai numatyta netaikyti apribojimų išlaidoms gynybai, kurioms Europos Komisija (EK) yra suteikusi išimtį.
Buvusi premjerė taip pat abejoja prezidentūros lūkesčiu, kad iki 2029 metų valdžios sektoriaus deficitą pavyks sumažinti iki 3 proc. BVP – Mastrichto kriterijuose nustatytos ribos.
Jos teigimu, šį tikslą pasiekti būtų dar sunkiau, jei būtų įgyvendintos papildomos G. Nausėdos iniciatyvos, susijusios su pensijų indeksavimu ir mokestinėmis lengvatomis. Ji paminėjo siūlymą papildomai indeksuoti pensijas iš „Sodros“ rezervo, įvairias pelno mokesčio lengvatas ir nulinius gyventojų pajamų mokesčius.
I. Šimonytė ironizavo, kad įgyvendinus visus šiuos pageidavimus finansų ministrui 2029 metais būtų sunku išlaikyti net 5 proc. deficitą, nes toks rezultatas esą būtų neįmanomas.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP siekianti valstybės skola.
Finansų ministras Taurimas Valys, pristatydamas projektą, pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo teigimu, kitąmet ją gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
2027 metų biudžete krašto apsaugai planuojama skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 27,9 mlrd. eurų.