Seimas antradienį pradėjo svarstyti opozicinių konservatorių ir liberalų siūlymą įteisinti, kad valstybės skola negalėtų viršyti 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisoms po pateikimo pritarta 49 parlamentarams balsavus už, 17 – prieš, o 21 susilaikius. Toliau jos bus nagrinėjamos gavus Vyriausybės išvadą.
Pagal siūlomą tvarką, rengiant valstybės biudžeto projektą būtų draudžiama peržengti 45 proc. BVP siekiančią valdžios sektoriaus skolos ribą. Vyriausybė taip pat turėtų parengti 10 metų skolos prognozę, įvertinti visus būsimus finansinius įsipareigojimus, o šią prognozę dar turėtų patvirtinti Valstybės kontrolė.
Pataisas Seime pristatęs konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad finansų ministro Taurimo Valio patikinimai, jog skola neperžengs 60 proc. BVP, nėra pakankama priežastis nusiraminti.
M. Lingės teigimu, ministerijų parengtuose dokumentuose numatomi scenarijai, pagal kuriuos įvairiomis aplinkybėmis būtų galima pasiekti ir 60 proc. ribą. Todėl, jo manymu, tai tik sustiprina poreikį susitarti dėl aiškesnės skolos ribos ir pradėti platesnę diskusiją.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2 mlrd. eurų, skiriamų paskolų palūkanoms, nėra pati prasmingiausia išlaidų kryptis. Jis pabrėžė, jog ši suma nebūtinai bus galutinė, nes brangsta tiek pati skola, tiek jos refinansavimas.
T. Valys nurodė, kad kitąmet valdžios sektoriaus skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP. Jo vertinimu, tai neviršytų Mastrichto kriterijaus, nustatančio 60 proc. ribą. 2029 metais skola, prognozuojama, siektų apie 54 proc. BVP.
M. Lingė teigė, kad siūloma riba neturėtų apriboti gynybai reikalingo finansavimo, nes lengvatinės Europos Sąjungos gynybos paskolos į šį skaičiavimą nebūtų įtraukiamos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią iniciatyvą yra sukritikavęs. Jo nuomone, politinis susitarimas dėl ribojimų būtų įmanomas tik tuo atveju, jei lubos būtų nustatytos ne tik skolai, bet ir deficitui bei viešojo sektoriaus išlaidoms.