Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvai neturėtų tapti ilgalaike praktika viršyti Mastrichto kriterijuje nustatytą 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribą, taip pat ir po 2029 metų.
Pasak šalies vadovo, trumpam nukrypti nuo šio reikalavimo būtų galima, jeigu Lietuva jau 2029 metais sugebėtų sugrįžti prie ne didesnio nei 3 proc. BVP deficito. Tačiau ilgalaikis didesnio nei 3 proc. deficito planavimas, jo vertinimu, būtų nepriimtinas.
Kitų metų valstybės biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, taigi viršys Mastrichto kriterijaus ribą.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad biudžetą subalansuoti nėra lengva, kai vienu metu tenka finansuoti daug prioritetų, o ekonomikos augimas nėra toks spartus.
Kitų metų valstybės biudžeto projektas Seimui pristatytas antradienį. Toliau jį nagrinės parlamento komitetai.
Finansų ministras anksčiau yra sakęs, kad Lietuva nebūtų vienintelė Europos Sąjungos šalis, kitąmet planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo teigimu, tai gali padaryti maždaug 12 Bendrijos valstybių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų sudaryti 3,6 proc. BVP.
Skaičiuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų.