Dronas, gabenantis sprogmenis, perskrido pusę Lietuvos ir galėjo susprogti virš miesto, sukeldamas žmonių aukų. Po incidento kilo klausimų, kas turėtų prisiimti atsakomybę ir kodėl šalies oro gynyba vis dar turi spragų.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėta su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
Ministras pabrėžė, kad situacija buvo nestandartinė: objektas įskrido ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado, o iš Šengeno erdvės. Be to, tvyrojo rūkas, todėl nebuvo aiškaus vizualinio kontakto. Radaro duomenys rodė, kad iš Šengeno erdvės skrenda objektas, nors tokioje zonoje kasdien fiksuojama įvairių civilinių orlaivių.
Į grėsmę institucijos sureagavo tada, kai gyventojai pradėjo pranešti girdintys drono skleidžiamą garsą. Lietuvos kariuomenė, Krizių valdymo centras ir kitos institucijos, sujungusios turimus duomenis, nustatė, kad įskrido kitokio pobūdžio objektas, todėl buvo aktyvuotos reikalingos pajėgos.
Po incidento Lietuva konsultuojasi su NATO vadaviete, ar sprendimą neutralizuoti objektą būtų galima priimti ne visada turint vizualinį kontaktą. Vis dėlto ministras įspėjo, kad taikos metu radaruose matomas kiekvienas įskrendantis orlaivis, todėl, neatpažinus objekto akimis, išlieka civilinių aukų rizika.
Kaunas priminė, kad panaši situacija jau buvo kilusi anksčiau. Civilinis orlaivis skrido draudžiamoje Lietuvos oro erdvėje ir nepalaikė ryšio su dispečeriais, tačiau kariuomenė paskutinę akimirką nepriėmė sprendimo jį naikinti, nes lėktuvu skrido parašiutininkai.
Premjerui kreipusis į NATO dėl galimybės be vizualinio kontakto numušti nežinomą orlaivį, konsultacijos vyksta ir su Lenkija. Galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima karys. Šio incidento metu naikintuvų pilotai turėjo leidimą objektą sunaikinti, tačiau jis nebuvo matomas vizualiai. Ministras teigė, kad prieš paleisdamas raketą į tiksliai nematomą objektą kiekvienas karys turi įvertinti galimas pasekmes.
Su Lenkijos gynybos ministru apsikeista radarų duomenimis. Lenkija atlieka savo tyrimą ir analizuoja aplinkybes. Ministras taip pat paneigė gandus, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos, pavadindamas tai visiška nesąmone.
Kalbėdamas apie krašto apsaugai skirtų lėšų panaudojimą, Kaunas sakė, kad Seimui teikia įstatymų pataisas, kurios turėtų gerokai paspartinti pirkimų procedūras. Kai kuriais atvejais tai leistų sutaupyti iki trijų mėnesių. Pasak jo, ministerija galutinius mokėjimus įprastai planuodavo ketvirtąjį ketvirtį, tačiau šiemet, esant geram finansavimui, siekiama sąskaitas apmokėti tolygiai per visus metus. Ministras tvirtino, kad biudžetas suplanuotas maksimaliai ir šiemet turėtų būti įgyvendintas.
Oro erdvės stebėjimo galimybes turėtų sustiprinti Lietuvą pasiekę TPS-77 tipo radarai. Kariuomenė juos integruoja, o nauja įranga turėtų pagerinti šalies matomumą. Radarai buvo užsakyti 2022 metais, o jų teko laukti ketverius metus. Dabar užsakoma įranga Lietuvą pasieks po 1–3 metų.
Krašto apsaugos ministerija šiuo metu daugiausia dėmesio skiria oro gynybos sprendimams: vykdomi pirkimai, mažinama biurokratija, o lėšos nukreipiamos į šios srities stiprinimą. Tikimasi, kad po kelerių metų ar net jau kitąmet Lietuva turės gerokai daugiau galimybių pastebėti ir, jei reikės, numušti dronus.