Lietuvoje svarstoma įteisinti trijų kalendorinių dienų apmokamas atostogas žmonėms, patyrusiems nėštumo netektį. Tokia galimybe galėtų pasinaudoti ne tik moterys, bet ir jų sutuoktiniai ar partneriai, o už laisvas dienas būtų skiriama speciali „Sodros“ išmoka.
Pagal pateiktą projektą ši garantija būtų taikoma, kai nėštumas nutrūksta nuo 11-os iki 21-os savaitės imtinai. Darbuotojas dėl atostogų turėtų kreiptis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nėštumo netekties ir darbdaviui pateikti gydytojo pažymą.
Vis dėlto siūlymas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos – abejojama tiek nustatytu nėštumo laikotarpiu, tiek tuo, ar trijų dienų pakanka realiai pagalbai.
Speciali išmoka būtų skiriama ir vyrams
Šiuo metu Darbo kodekse nėra atskiros atostogų rūšies, skirtos nėštumo netekčiai. Moteriai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas arba suteiktos kitos atostogos.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad moters sutuoktiniui ar partneriui šiuo metu nenustatyta nei speciali teisė neatvykti į darbą, nei atskira išmoka.
Kasmetinės ir nemokamos atostogos pagal bendrąsias Darbo kodekso nuostatas suteikiamos darbuotojui susitarus su darbdaviu. Tai reiškia, kad darbdavys ne visada privalo patenkinti tokį prašymą.
Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų sukurta nauja atostogų rūšis. Už tris kalendorines dienas būtų mokama išmoka, siekianti 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuoto už šį laikotarpį.
Nedarbingumas gali būti suteikiamas ir dabar
„Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius nurodo, kad po nėštumo nutraukimo operacijos nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas iki dviejų kalendorinių dienų.
Jeigu kyla komplikacijų arba nėštumas nutraukiamas dėl medicininių indikacijų, nedarbingumo laikotarpis gali būti ilgesnis – jo trukmė priklauso nuo moters sveikatos būklės.
Po savaiminio persileidimo gydytojas taip pat gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, jei moteris dėl sveikatos negali dirbti. Tokiu atveju laikotarpis nustatomas individualiai.
Už pirmąsias dvi su darbuotojo grafiku sutampančias nedarbingumo dienas darbdavys moka nuo 62,06 iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. Nuo trečiosios dienos, jeigu įvykdomos nustatytos sąlygos, „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad tais atvejais, kai dėl sveikatos moteriai reikia ilgesnio fizinio ar psichologinio atsistatymo ir ji negali dirbti, laikinasis nedarbingumas gali trukti ilgiau nei siūlomos trys dienos.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į privatumo klausimą. Norėdama gauti naujas atostogas darbuotoja turėtų darbdaviui pranešti apie nėštumo netektį.
SADM teigimu, dalis darbuotojų gali nenorėti atskleisti šio fakto, ypač jei darbovietėje apie nėštumą apskritai nebuvo žinoma.
Po netekties grįžti į darbą gali būti per sunku
Krizinio nėštumo centro projektų vadovė Simona Nevierienė teigia, kad po persileidimo į centrą moterys dažniausiai kreipiasi dėl stiprių emocinių išgyvenimų.
Anot jos, vienoms moterims turimo nedarbingumo pakanka, tačiau kitoms atsikratyti patirtos naštos ir atsigauti reikia daugiau laiko. Centro specialistė pasakoja girdinti moteris sakant, kad po labai sunkaus išgyvenimo į darbą teko grįžti pernelyg greitai. Kita vertus, kai kurioms prasminga ir mėgstama veikla gali padėti.
S. Nevierienės vertinimu, jeigu moteriai nedarbingumas nepriklausytų, bent trys laisvos dienos būtų reikalingos. Ji pabrėžia, kad tai gedėjimo ir netekties laikotarpis, kuriam būtina skirti laiko, kaip ir po kito artimo žmogaus mirties.
Pašnekovė priduria, kad atsikvėpti ir atsigauti reikia ir vyrams, ypač šeimai patyrus vėlyvą nėštumo netektį.
Vis dėlto, jos teigimu, moterys dažniau skundžiasi ne pačiu grįžimu į darbą, o tuo, kad gydymo įstaigose joms nebuvo pasiūlyta emocinė pagalba ir nepaaiškinta, kur jos galėtų jos gauti.
Nėštumo netektį patyrusios moterys pagalbos gali kreiptis į Krizinio nėštumo centrą telefonu +370 603 57912 arba el. paštu [email protected]. Centre teikiamos individualios konsultacijos ir organizuojamos savitarpio paramos grupės.
Specialistai abejoja trijų dienų nauda
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas doc. dr. Tomas Biržietis kelia klausimą, ar siūlomos trijų dienų atostogos iš tiesų būtų pakankama pagalba nėštumo netektį išgyvenusioms šeimoms.
Gydytojas pabrėžia, kad kiekviena netektis yra skirtinga, todėl fizinio ir emocinio atsistatymo trukmė gali smarkiai varijuoti. Vieniems skausmas gali sumažėti greičiau, o kitus išgyvenimas gali lydėti visą gyvenimą.
Pasak T. Biržiečio, prireikus nedarbingumas ir dabar gali būti tęsiamas, todėl atskiros trijų dienų garantijos nauda nėra akivaizdi. Jis taip pat abejoja, ar būklę po nėštumo netekties tinkama vadinti atostogomis, ir mano, kad kelių dienų suteikimas partneriui labiau primena populistinį sprendimą nei visavertę pagalbą, nors artimo žmogaus palaikymas tokiu metu yra labai svarbus.
Medikas kritikuoja ir tai, kad siūloma garantija būtų taikoma tik tuomet, kai nėštumas nutrūksta nuo 11-os iki 21-os savaitės. Jo vertinimu, mediciniškai tokį pasirinkimą sunku pagrįsti, nes stiprių išgyvenimų gali sukelti tiek anksčiau, tiek vėliau nutrūkęs nėštumas.
Kol Seimas nepakeitė teisės aktų, Lietuvoje nei naujos trijų dienų atostogos, nei speciali nėštumo netekties išmoka negalioja.