Kaune tvarkomoje Švenčiausio Sakramento bažnyčioje archeologai aptiko išskirtinių radinių. Nuardžius grindis paaiškėjo, kad iki šių dienų išliko ne tik palaikai, bet ir drabužių detalių, galvos apdangalų bei nuometas. Tačiau netikėti atradimai sukėlė naujų rūpesčių – tyrimams ir paveldo išsaugojimui prireiks papildomo finansavimo, o projektą gali tekti keisti.
Viename iš kapų rastas gerai išsilaikęs odinis galvos apdangalas, apsiūtas juodu šydu ir nuometėliu. Pasak archeologo Simono Sprindžio, juodas gipiūro šydas leidžia manyti, kad kapavietėje palaidota moteris. Specialistai spėja, jog tai galėjo būti XVII amžiaus Kauno vaito Pauliaus Vinogrodzkio žmona Elžbieta.
Kapavietė įrengta itin garbingoje vietoje – priešais centrinį altorių, pirmoje eilėje. Be to, istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad Paulius Vinogrodzkis už žmonos laidotuves sumokėjo 70 auksinų. Tai vienas brangiausių palaidojimų šioje bažnyčioje.
Po grindimis – išskirtiniai Kauno diduomenės palaikai
Kitoje vietoje archeologai aptiko dar vieną neįprastai gerai išsilaikiusį palaidojimą. Po maždaug 300 metų išliko vyro drabužiai – vilnonis žiuponas, kurį mėgo Abiejų tautų respublikos šlėktos. Specialistai teigia galintys įžiūrėti ir palaidoto vyro plaukus bei ūsus.
Kasinėjimai parodė, kad po bažnyčios grindimis slypi XVII–XVIII amžiaus Kauno diduomenės palaikai. Archeologas S. Sprindys mano, kad tokį išsilaikymą galėjo lemti po bažnyčia esantys rūsiai ir dėl jų susiformavęs gana sausas mikroklimatas.
Specialistus nustebino ir tai, kad sovietmečiu klojant grindis palaidojimai nebuvo sunaikinti. Tarp aptiktų kriptų rasta ir tokia, kurios egzistavimas iki šiol nebuvo žinomas.
Vertingų radinių sulaukė ir menotyrininkai. Ant sienų aptikti unikalūs piešiniai, o ypač reikšmingais laikomi senojo barokinio altoriaus marmuro fragmentai. Menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė paaiškino, kad iš altoriaus šiuo metu išliko tik mensos – pagrindo, vadinamo Dievo stalu, ant kurio aukojamos šventosios Mišios, dalys. Likusi altoriaus konstrukcija buvo sunaikinta caro laikais, kai pastate įrengta cerkvė.
Architektė Asta Prikockienė teigė, kad pastatas, kuris maždaug pusantro šimto metų buvo nutildytas, dabar pradėjo „kalbėti“. R. Valinčiūtė-Varnė sakė, jog iš naujo atrandama Kauno Dominikonų bažnyčia – iš miesto žemėlapio ir atminties ištrintas pastatas, kadaise pasitikdavęs iš Vilniaus atvykstančius žmones.
Atradimams išsaugoti reikės papildomų lėšų
Netikėti radiniai tapo iššūkiu Kauno arkivyskupijai, kuri rūpinasi bažnyčios tvarkymu. Tyrimus būtina tęsti, tačiau tam reikia mažiausiai 200 tūkst. eurų, kurių anksčiau nebuvo numatyta.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pripažino, kad niekas negalėjo iš anksto numatyti tokių atradimų. Iki šiol buvo skaičiuojama, jog bažnyčios remontas kainuos 1,5 mln. eurų. Papildomo finansavimo arkivyskupija ketina prašyti Kauno savivaldybės, taip pat planuoja kreiptis į Kultūros ministeriją.
Neaišku ir tai, ar darbus pavyks užbaigti per dvejus metus – tokį terminą numato Europos Sąjungos finansavimo sąlygos. Atsižvelgiant į radinius, projektą teks koreguoti, kad atrastos vertybės būtų išsaugotos.
Arkivyskupas pripažino, kad šie atradimai išbalansavo ankstesnius planus ir kol kas neaišku, kaip pavyks įveikti kilusį iššūkį. Tikimasi, kad sutvarkyta Švenčiausio Sakramento bažnyčia ateityje bus naudojama ne tik tikinčiųjų reikmėms, bet ir meniniams projektams.