Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį dėl vadinamųjų Maskvos namų griovimo. Vis dėlto, pašalinus priežastis, dėl kurių sutartis atmesta, šalys galės dar kartą kreiptis į teismą.
Spalio 16 dieną teismas netenkino antstolės prašymo patvirtinti spalio pradžioje sudarytą susitarimą tarp Statybos inspekcijos ir Maskvos namus valdančios likviduojamos viešosios įstaigos bankroto administratoriaus Šatrijos biuro.
Teismas konstatavo, kad sutarties nuostatos nėra pakankamai aiškios, todėl neįmanoma įvertinti, ar jos neprieštarauja viešajam interesui. Sprendimas dar gali būti skundžiamas.
Taip pat liko nepaaiškinta, kodėl Statybos inspekcija iki šiol neįvykdė 2022 metais teismo jai nustatyto įpareigojimo nugriauti pastatą. Teismas nurodė, kad iš pateiktos informacijos neaišku, kokios konkrečios aplinkybės sutrukdė organizuoti griovimą ir kodėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymas sutartimi dar kartą nukeliamas iš esmės neapibrėžtam laikui bei neaiškiomis sąlygomis.
Neatsakyta ir į klausimą, iš kur būtų finansuojami griovimo darbai. Taikos sutartyje nurodyta, kad jie gali kainuoti nuo 0,4 mln. iki 2,2 mln. eurų, tačiau finansavimo šaltinis neįvardytas.
Teismas pažymėjo, kad neaišku, ar bankrutuojanti viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ turi tokių lėšų, kaip būtų atsiskaitoma su rangovu ir ar dėl to nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Vien įstaigos įsipareigojimas pasirinkti rangovą, organizuoti griovimą ir sutvarkyti statybvietę neįrodo, kad ji iš tiesų pajėgi šiuos veiksmus atlikti, pridūrė teisėja Gerda Sinkevičienė.
Teismui taip pat nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad pastatas galėtų būti nugriautas per taikos sutartyje numatytus šešis mėnesius. Nebuvo parodyta, kad skolininkė jau turi rangovą, pasirengusį per šį laiką atlikti griovimo apimties dokumente numatytus darbus. Todėl, teismo vertinimu, susitarimas kol kas atrodo abstraktus ir galėtų tik dar labiau nukelti sprendimo įvykdymą į neapibrėžtą ateitį.
Teismas išaiškino, kad atsisakymas patvirtinti sutartį neužkerta kelio šalims, pašalinus nustatytus trūkumus, pateikti susitarimą nagrinėti dar kartą.
BNS skelbė, kad derybos dėl taikos sutarties prasidėjo teismuose įstrigus Statybos inspekcijos paskelbtam rangovo konkursui. Viena iš konkurse dalyvavusių įmonių – Vilniaus rajono statybos bendrovė „Regina ir Co“ – sausio pabaigoje apskundė sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Kauno apygardos teismas balandį pripažino, kad pasiūlymas buvo atmestas teisėtai, o bendrovė šio sprendimo nebeskundė.
Statybos inspekcija taip pat bylinėjosi su iš konkurso pašalinta įmone „Vilniaus BDT“, tačiau ir jos skundas buvo atmestas.
Po to, kai ketverius metus nebuvo įvykdytas teismo sprendimas nugriauti Maskvos namus, Vilniaus meras Valdas Benkunskas vasarį pranešė kreipęsis į statybos bendroves, kad šios pastatą nugriautų visuomeniniais pagrindais.
Rugpjūčio pabaigoje meras teigė, kad Statybos inspekcijai ir bankroto administratoriui pasirašius taikos sutartį, būtų sudarytas atskiras Šatrijos biuro susitarimas su bendrovėmis, kurios sutiktų pastatą nugriauti savo lėšomis.
Maskvos namų idėja šalia sostinės centro, naujo verslo ir būsto komplekso bei buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje plėtota nuo 2004 metų.
2016 metų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas savivaldybės išduotą statybos leidimą pripažino negaliojančiu. Statytojui – viešajai įstaigai „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ – buvo nurodyta gauti naują leidimą ir pagal jį pertvarkyti statinį.
Įstaigai to nepadarius, jai buvo nurodyta pastatą nugriauti. Šio įpareigojimo taip pat neįvykdžius, 2022 metais Statybos inspekcijai leista organizuoti griovimo darbus.