Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius, komentuodamas visuomenėje kilusias įtampas dėl Stačiatikių Bažnyčios veiklos, teigia, kad Lietuva turi įvertinti Rusijos naudojamą Maskvos patriarchato įtaką. Pasak politiko, ši institucija veikia kaip Kremliaus minkštosios galios priemonė.
V. Sinkevičius „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuva privalo pasimokyti iš Ukrainos patirties. Jo teigimu, Maskvos patriarchatas yra įrodytas Kremliaus geopolitinio ir hibridinio karo įrankis. Per parapijas, švietimą ir kultūrinius renginius esą skleidžiamas „rusų pasaulio“ naratyvas ir formuojamas lojalumas Rusijai.
Politikas pabrėžė, kad į šią aplinkybę būtina atsižvelgti dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Jis taip pat priminė, kad Maskvos patriarchas Kirilas viešai remia Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Siūloma griežčiau vertinti religinių bendruomenių pripažinimą
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pataisas. Jomis siekiama tiksliau nustatyti, kokiomis sąlygomis religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas, kaip jos atstovaujamos ir kam priklauso istoriniai stačiatikių bei musulmonų sunitų religiniai pastatai.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad bendruomenė ar bendrija negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės statuso ar kito valstybės pripažinimo, jei jos administraciniai centrai būtų susiję su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos teisėje nustatyti ribojimai. Tokia galimybė taip pat nebūtų taikoma, jei organizacijos veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pataisomis taip pat siūloma aiškiau įvardyti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
Stačiatikių dvasininkai ketina kreiptis į Seimo vadovybę
Į siūlomas pataisas šią savaitę reagavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai. Per spaudos konferenciją jie paskelbė ketinantys kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko teigė, kad konservatorių parengti įstatymų projektai stačiatikių bendruomenėje kelia įtampą. Trakų vyskupas Ambrosijus savo ruožtu sakė, jog prieš Stačiatikių Bažnyčią šiuo metu vykdomas puolimas. Jo teigimu, bendruomenė laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iki šiol yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Vyskupas Ambrosijus teigė, kad dvasininkai dėl autonomijos kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą. Tačiau jis pabrėžė, kad visos pasaulyje veikiančios stačiatikių dvasinės bendruomenės vadovaujasi kanonų teise.
Tyrime nagrinėjamas Bažnyčios vaidmuo karo kontekste
Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinę analitinę studiją. Joje vertinamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje ir su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas.
Tyrime taip pat analizuojami finansavimo mechanizmai bei galimybės šias struktūras pasitelkti Kremliaus įtakai skleisti. Pateikdamas kitų Europos valstybių pavyzdžių, Sergijus Šumylo kalbėjo ir apie galimus organizacijų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kur religinės struktūros gali būti naudojamos ne vien religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta. Anksčiau paskelbtame pareiškime ji teigė, kad bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“ diskriminuoja bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Žvalgyba įspėja dėl vyskupijų priklausomybės
ELTA primena, kad po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės sankcijų.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo. Sprendimas priimtas dėl jų kritikos Maskvos patriarchui Kirilui, kuris rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuomet aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos už priesaikos sulaužymą, melagingus pranešimus ir kitus pažeidimus.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios sankcijos.
2024 m. pradžioje Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldį Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis, tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.