Naujienų portalas tv3.lt dėl situacijos kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos specialistus. Aplinkybės komentarą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnysis patarėjas Algaudas Martinka.
Paaiškino, kaip turėtų vykti vaiko apklausa
Specialistas nurodė, kad apklausa policijoje vaikui ir jo artimiesiems gali būti emociškai sunki, nes mažamečiui gali tekti prisiminti bei pasakoti apie skausmingus įvykius, smurtą ar tai, ką jis matė. Todėl svarbu sudaryti sąlygas vaikui jaustis saugiai, būti išgirstam ir patirti kuo mažesnę papildomą emocinę įtampą.
Kai apklausiamas jaunesnis nei 14 metų vaikas, į procesą visada kviečiamas psichologas. Jis padeda atsižvelgti į vaiko amžių, emocinę būklę ir individualius poreikius. Tėvai tokiose apklausose paprastai nedalyvauja.
Psichologas padeda vaikui užmegzti ryšį, nusiraminti ir apie išgyventus įvykius kalbėti jam priimtinu būdu. Vaikai į sudėtingas situacijas reaguoja skirtingai: vieni kalba laisviau, kitiems reikia daugiau laiko ir padrąsinimo. Baimė, gėda, nerimas ar nesugebėjimas rasti žodžių gali trukdyti papasakoti, kas nutiko, todėl vaiko negalima skubinti ar spausti.
Vaiko emocinę būklę gali dar labiau apsunkinti netinkamai suformuluoti klausimai, spaudimas arba būtinybė ne kartą pasakoti apie skaudžius įvykius. Dėl to stengiamasi vengti pakartotinių apklausų, o prireikus vaiką apklausti dar kartą turi būti įvertintas tokio sprendimo būtinumas ir galimas poveikis jam.
Vaiko teisių gynėjų praktikoje yra buvę atvejų, kai apklausiamas vaikas visiškai nekalbėjo. Tokį tylėjimą gali lemti baimė, nerimas ar sunkumas kalbėti apie patirtus išgyvenimus. Tokiose situacijose vaikui turi būti suteikta laiko, kantrybės ir saugi aplinka.
Apklausos metu psichologas padeda vaikui, o vaiko teisių gynėjas prižiūri, kad būtų paisoma jo teisių ir interesų bei atsižvelgiama į jo poreikius. Prireikus jis gali atkreipti apklausą vykdančių specialistų dėmesį į vaiko savijautą, proceso eigą ar trukmę, teikti prašymus ir užduoti klausimų. Bendras visų procese dalyvaujančių specialistų tikslas – sudaryti vaikui kuo saugesnes sąlygas kalbėti apie tai, kas nutiko.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad tokioje situacijoje vaikas turi suprasti, jog nėra kaltas dėl įvykių ir kad šalia yra suaugusiųjų, pasirengusių jį išklausyti bei padėti. Kilus klausimų, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus nemokamu telefonu 0 800 10 800 arba parašyti žinutę svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Apie galimą vaiko teisių pažeidimą galima pranešti artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildyti formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinti numeriu 112.
Primenama, kad moteris savo įrašą paskelbė „Facebook“ platformoje ir leido juo pasidalyti tv3.lt skaitytojams.
Pasakojo apie įvykius Kretingos darželyje
Tv3.lt I. Malakauskaitė-Juodeikienė teigė, kad sukrečiantys įvykiai vyko viename Kretingos vaikų darželių.
Indrė socialiniame tinkle parašė sužinojusi, kad kovo mėnesį auklėtoja smurtavo prieš vaikus. Moterį esą sukrėtė ne tik pats smurto faktas, bet ir tai, kad ta pati mokytoja toliau dirba su vaikais – tik kitoje ugdymo įstaigoje.
Pasak moters, kovo mėnesį darželyje buvo smurtauta prieš jos vaiką. Ji teigė, kad auklėtoja vaikui stipriai trenkė per galvą, o šį veiksmą užfiksavo vaizdo kameros. Anot jos, kitai mergaitei buvo patempta ausis iki kraujų. Dėl įvykių pradėtas tyrimas, vaiko teisių specialistai lankėsi šeimos namuose, vyko vaikų apklausos pas tyrėjus, taip pat buvo apklaustas jos vaikas.
Moteris pasakojo, kad per apklausą pamačiusi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip auklėtoja laiptinėje užsimoja ir trenkia jos vaikui per galvą, ji apsiverkė. Ji kėlė klausimą, kaip su vaikais gali dirbti žmonės, smurtaujantys prieš vaiką, kuris negali atsakyti tuo pačiu.
Įraše taip pat teigiama, kad auklėtoja vaikams sukinėdavo ausis, kai šie neklausydavo. Pasak moters, grupės vaikams toks elgesys buvo tapęs įprastas, nes jie prie jo buvo pripratę nuo mažens. Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai vienai mergaitei ausis buvo patempta ar pasukta iki kraujų, o tyrimo metu paaiškėjo ir daugiau galimo smurto atvejų, tarp jų – jos vaiko situacija.
Moteris nurodė, kad sūnus buvo apklaustas rugpjūtį, praėjus beveik pusmečiui nuo įvykio. Apklausos metu vaikas nekalbėjo. Pasak jos, dėl to buvo nuspręsta, kad jis nelaikomas nukentėjusiuoju, nes nepasakė, jog jam buvo sukelta skausmo.
Ji abejojo, kiek po pusės metų keturmetis gali prisiminti įvykio aplinkybes ir skausmo stiprumą, pabrėždama, kad net suaugusiam žmogui ne visada lengva tiksliai prisiminti, kiek jam skaudėjo.
Didžiausią pasipiktinimą, anot moters, sukėlė tai, kad auklėtoja ne tik liko nenubausta, bet ir toliau dirba auklėtoja kitoje įstaigoje. Moteris taip pat teigė, kad filmuotos medžiagos nepakako, o itin svarbūs buvo keturmečio parodymai. Savo įrašą ji baigė teigdama, kad tokia situacija yra žiauri.