Pirmojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytoja valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kreipėsi į Energetikos ministeriją, siūlydama koreguoti projekto įgyvendinimo grafiką ir numatyti galimybę jo įgyvendinimą atidėti.
Trečiadienį grupė nurodė, kad tokį siūlymą lėmė dabartinė rinkos padėtis ir institucijų įvardyti valstybės finansavimo prioritetai. Pasak bendrovės, šiuo metu tinkamiausia išeitis būtų pakeisti projekto planą taip, kad jo plėtrą būtų galima atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms sąlygoms, kartu išsaugant jau sukurtą vertę.
Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje galėtų pradėti veikti po 2030 metų.
Praėjusiais metais Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas atskleidė išaugusias projekto rizikas. Per dvejus metus dėl rinkos pokyčių numatoma investicijų grąža sumažėjo maždaug 40 proc., o projekto kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Remdamasi audito rekomendacijomis, „Ignitis grupė“ institucijoms pateikė pirmojo jūros vėjo parko „Curonian Nord“ tolesnio įgyvendinimo alternatyvų vertinimus.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad būtina pasirinkti ne tik daugiausia vertės sukuriantį, bet ir valstybės interesus geriausiai atitinkantį projekto plėtros scenarijų. Dėl to į Finansų ir Energetikos ministerijas kreiptasi siekiant, kad galimi sprendimai būtų vertinami koordinuotai ir atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.
Artimiausiu metu grupė tikisi gauti vėjo parko statybos leidimą. Iki metų pabaigos taip pat planuojama įgyvendinti VK rekomendaciją priimti duomenimis pagrįstą sprendimą dėl tolesnės projekto eigos.
Tarp svarbiausių klausimų D. Maikštėnas įvardijo projekto įgyvendinimo bei leidimų terminų suderinimą su realia plėtros trukme. Taip pat svarstoma finansinius įsipareigojimus susieti su faktine statybų pradžia.
Su ministerijomis siekiama suderinti greitesnes su sausumos infrastruktūra susijusias procedūras ir jūrinio vėjo projektams pritaikytas projektavimo bei darbų organizavimo taisykles.
Įsipareigojimą iki 2030 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ kartu su partnere „OW Offshore“ prisiėmė 2023 metų spalį, laimėjusi valstybės konkursą.
Po audito VK projektą įgyvendinančiai „Ignitis grupės“ įmonei rekomendavo iš naujo įvertinti projekto rizikas. Rinkos reguliuotojui tuo metu pasiūlyta keisti jūrinio vėjo aukcionų sąlygas.
Diskusijos dėl projekto ateities paaštrėjo po to, kai „Ignitis grupė“ atliko analizę. Tuomet dar energetikos ministro pareigas ėjęs Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis užbaigti jūros vėjo projektą nėra įmanoma.
J. Vaičiūnas ragino pačią valstybės energetikos grupę paskelbti analizę, tačiau tam būtinas Finansų ministerijos, valdančios 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, pritarimas.
Energetikos ministras Lukas Savickas anksčiau Eltai yra sakęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pritraukti kitos Europos Sąjungos šalies įmonę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso. Tai galėtų sudaryti sąlygas gauti Europos paramą.
2025 metų vasarį metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ nurodė, kad dėl visoje Europoje vėluojančios didelės apimties elektrolizės projektų plėtros sumažėjo galimybės sudaryti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis. Papildomų sunkumų kelia ir jūrinio vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandinės.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva planuoja turėti du jūros vėjo parkus, kurių bendra galia siektų 1,4 gigavatų (GW).
Vis dėlto praėjusių metų spalį paskelbta, kad antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko. Paraišką jame pateikė vienintelis dalyvis – kita „Ignitis grupės“ įmonė.