Po 2024 metais įsigaliojusios valstybės tarnybos pertvarkos viešojo administravimo institucijose labiausiai augo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai. Specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau, rodo Valstybės kontrolės apžvalga.
Apžvalgos rezultatus trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristatė Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė. Ji nurodė, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga padidėjo 47 proc.
Pasak Ž. Pauliukaitės-Gečienės, sparčiausiai didėjo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, o lėčiausiai – specialistų pareiginė alga.
Didžiausias atlyginimų šuolis daugelyje institucijų užfiksuotas pirmaisiais reformos metais. 2025-aisiais darbo užmokesčio augimo tempas jau buvo lėtesnis.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad savivaldybių administracijose atlyginimai kilo sparčiau nei valstybės institucijose. Vis dėlto skirtumai tarp savivaldybių išliko ryškūs: 2023 ir 2025 metais tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį darbo užmokestį mokėjusių savivaldybių administracijų jie siekė apie 1,7 tūkst. eurų.
Didžiausi atlyginimai buvo mokami didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose.
Ž. Pauliukaitė-Gečienė taip pat pažymėjo, kad 2024 metais Lietuvos valdžios veiksmingumo rodiklis buvo aukštesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, nors viešojo administravimo sektoriaus valandinės darbo sąnaudos buvo mažesnės.
Paragino įvertinti nepotizmo ir specialistų pasitraukimo rizikas
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto diskusijoje konservatorius Kęstutis Masiulis ragino Valstybės kontrolę atlikti platesnį tyrimą. Jo teigimu, reikėtų analizuoti ne tik atlyginimų pokyčius, bet ir tai, kaip reforma paveikė institucijų veiklą.
Parlamentaras taip pat iškėlė galimų nepotizmo apraiškų bei specialistų pasitraukimo iš valstybės institucijų klausimą. Kaip vieną iš pavyzdžių jis nurodė Inovacijų agentūrą.
K. Masiulio vertinimu, svarbu išsiaiškinti, ar dėl institucijų pertvarkų ir vadovybės sprendimų valstybės tarnyba nepraranda kvalifikuotų darbuotojų. Jis siūlė šiuos procesus išsamiau išnagrinėti ir pateikti komitetui.
Profsąjunga: eilinių tarnautojų algos atsilieka
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė kritikavo skirtingą atlyginimų augimą viešajame sektoriuje.
Jos teigimu, reforma buvo skirta vadovų grandžiai stiprinti, tačiau eilinių valstybės tarnautojų darbo užmokestis augo gerokai lėčiau.
I. Petraitienė atkreipė dėmesį, kad Seime svarstant biudžetą mokytojams, pareigūnams ir kultūros darbuotojams numatomas 7,5 proc. atlyginimų didėjimas, o valstybės tarnautojams – tik 2,4 proc. Pasak jos, tokių sprendimų nepakanka, atsižvelgiant į infliaciją ir kainų augimą Lietuvoje.
Profsąjungos vadovės vertinimu, dėl mažų atlyginimų ir nuolatinių teisės aktų pakeitimų valstybės tarnyba tampa nepatraukli jauniems specialistams. Ji teigė, kad dalis darbuotojų tarnybą palieka, o jaunimas į ją neina.
Seimo kanceliarija specialistus vilioja sunkiai
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis kalbėjo apie atlyginimų skirtumus tarp Seimo kanceliarijos ir ministerijų darbuotojų.
Nors pastaraisiais metais atlyginimai buvo didinami, kanceliarijai vis dar sunku pritraukti kvalifikuotų specialistų. A. Stončaičio teigimu, vidutinio darbo užmokesčio skirtumas tarp ministerijos ir Seimo kanceliarijos siekia 1 400 eurų.
Jo nurodyta, kad darbuotojų, atliekančių panašias funkcijas, atlyginimai kai kuriais atvejais skiriasi 35–40 proc.
Kaip konkretų pavyzdį kancleris pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biurą, kuris maždaug pusantrų metų negalėjo rasti specialisto atliekų tvarkymo klausimais. Pasak A. Stončaičio, kai kanceliarijoje siūlomas atlyginimas yra apie 700 eurų mažesnis nei Aplinkos ministerijoje, darbuotoją pritraukti sudėtinga.
Seimo kancleris paragino parlamentarus į šiuos skirtumus atsižvelgti svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą.
Reformą siūloma vertinti ne vien pagal algas
Valstybės kontrolės atstovė Živilė Kindurytė pabrėžė, kad reformos rezultatų negalima vertinti tik pagal atlyginimų augimą.
Jos teigimu, būtina nagrinėti ir tikrąjį reformos poveikį, vertinti valstybės tarnybos pokyčius viešojo administravimo efektyvumo požiūriu.
Taip pat svarbu nustatyti, ar didesnis darbo užmokestis padeda pritraukti profesionalus, gerina viešojo administravimo veiklą ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.
VVSK pirmininkas Jaroslawas Narkiewiczius teigė, kad parlamentarai prie šių klausimų grįš vykdydami tolesnę parlamentinę kontrolę. Jis taip pat nurodė, kad svarstant biudžetą bus vertinamas Seimo kanceliarijos asignavimų poreikis.
ELTA primena, kad 2024 metais įsigaliojusia valstybės tarnybos pertvarka siekta didinti tarnybos patrauklumą, stiprinti vadovų grandį ir suteikti institucijoms daugiau lankstumo nustatant darbuotojų atlyginimus.
2026 metų birželio 5 dieną paskelbtoje Valstybės kontrolės apžvalgoje analizuoti 2023–2025 metų viešojo administravimo institucijų darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio fondo, vidutinio darbo užmokesčio ir pareiginės algos pokyčiai.