Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Degalų akcizų dėlionėje – netikėtas posūkis: biudžete jau įrašyta 113 mln. eurų suma

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatytas didesnis kintamas degalų akcizo komponentas – vadinamoji anglies dvideginio (CO2) dedamoji. Finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė aiškina, kad ši suma įrašyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, nes kol kas neaišku, kada bus priimtas politinis sprendimas akcizą didinti mažiau ir taip sušvelninti dėl krizės Artimuosiuose Rytuose išaugusių degalų kainų poveikį.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatydama kitų metų biudžeto projektą viceministrė teigė, kad sprendimas dėl galimos korekcijos gali būti priimtas įvairiu metu – 2027 metų sausį, liepą ar vėliau. Todėl, jos vertinimu, negalima sakyti, kad visos biudžete numatytos pajamos yra netikslios: jos apskaičiuotos pagal dabar galiojančias taisykles, tačiau neatmetama galimybė, kad CO2 dedamoji bus pakeista.

Jakimavičienė taip pat pripažino, kad mažesnis šios akcizo dalies didinimas numatytas Vyriausybės programoje. Pasak jos, rizikų vertinime toks scenarijus laikomas labiausiai tikėtinu, nes tokia politinė kryptis jau yra išdėstyta programoje.

Konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad į kitų metų biudžeto pajamas įtraukta 113 mln. eurų papildomų įplaukų iš padidintos CO2 dedamosios. Jo teigimu, tai leidžia manyti, kad Vyriausybės programoje žadėta degalų akcizo didinimo korekcija dabartiniame projekte nėra atspindėta.

M. Lingė klausė, ar ši suma įrašyta siekiant parodyti Europos Komisijai, kad valstybė turės planuojamų pajamų, o vėliau, priėmus politinį sprendimą, ji galėtų būti išbraukta. Jis taip pat prašė patvirtinti, kad į biudžetą įtrauktos pajamos atitinka galutinį koalicijos sprendimą.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir finansų ministras Taurimas Valys ne kartą yra sakę, kad nusprendus nuo kitų metų CO2 dedamąją didinti mažiau, nei numatyta trejų metų plane, valstybė netektų kelių šimtų milijonų eurų pajamų.

Komiteto posėdyje M. Lingė taip pat kėlė klausimą dėl Gynybos fondo lėšų panaudojimo. Jis priminė, kad papildomi mokestiniai įsipareigojimai – didesnis pelno mokestis, papildomos draudimo įmokos ir akcizo dedamosios – buvo siejami su gynybos stiprinimu.

Politikas nurodė, kad kitąmet Gynybos fondas pasipildys 190 mln. eurų, tačiau papildomų lėšų krašto apsaugai nenumatyta, o tiesioginiai asignavimai iš valstybės biudžeto krašto apsaugai esą reikšmingai mažinami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *