Kitų metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) numatyta 79,6 mln. eurų – tiek pat, kiek skirta šiemet ir 2025 metais. Tuo metu paaiškėjo, kam nacionalinis transliuotojas praėjusiais metais daugiausia mokėjo už kuriamą ir įsigyjamą turinį.
Anksčiau LRT finansavimas priklausė nuo to, kiek prieš dvejus metus valstybė surinko gyventojų pajamų ir akcizo mokesčių: didėjant pajamoms į biudžetą, augdavo ir LRT skiriama suma. Vis dėlto 2025 metų pabaigoje Seimas tokį augimą sustabdė trejiems metams. Todėl 2026–2028 metais finansavimas bus išlaikytas 2025-ųjų lygyje. Sprendimą jo nebedidinti Seimo nariai grindė saugumo padėtimi ir Valstybės kontrolės atlikto LRT audito išvadomis. 2027–2029 metų valstybės biudžeto projekte kiekvieniems iš šių trejų metų numatyta po 79,6 mln. eurų.
Ginčai dėl LRT finansavimo modelio taip pat nesibaigė. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino ankstesnį Europos Komisijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas skundas dėl 2015 ir 2020 metais atliktų modelio pakeitimų. Dabar Europos Komisija skundą turės nagrinėti iš naujo, tačiau teismas nenustatė, kad pats LRT finansavimo modelis būtų neteisėtas.
Kadangi 2025-ieji yra paskutiniai pasibaigę metai, nagrinėjamos būtent tais metais atliktos išmokos. LRT teigimu, šalies turiniui kurti ir įsigyti, įskaitant autorinius atlyginimus, buvo skirta 20,05 mln. eurų. Nacionalinis transliuotojas bendradarbiavo su beveik 150 išorės turinio kūrėjų – įmonėmis, mažosiomis bendrijomis ir pavieniais asmenimis. Dešimčiai daugiausia gavusių įmonių ir mažųjų bendrijų teko 7,76 mln. eurų, arba 38,7 proc. visos šiai sričiai skirtos sumos.
Dešimt daugiausia pinigų gavusių turinio tiekėjų
2024 metais tiems patiems dešimčiai gavėjų LRT buvo išmokėjusi 7,1 mln. eurų. Per metus ši suma padidėjo beveik 660 tūkst. eurų, arba 9,3 proc.
Visi į 2025 metų dešimtuką patekę tiekėjai iš LRT buvo gavę pinigų ir 2024-aisiais. Tačiau turimi duomenys neleidžia nustatyti, ar tais metais jie taip pat buvo tarp dešimties didžiausių gavėjų ir ar sukūrė tokį pat kiekį turinio.
- „Valius“ – 1,48 mln. eurų. Įmonė kūrė 39 laidas „Auksinis protas“, 13 laidų „Auksinis protas. Vasara“ ir 195 laidas „Kas ir kodėl?“. 2024 metais jai išmokėta 1,46 mln. eurų.
- „GRADIENTAS“ – 1,12 mln. eurų. Tarp nurodyto turinio – 101 laida „Dviračio žinios“, 16 laidų „Dviračio savaitė“ ir 16 laidų „Stonkus tiesiogiai“. 2024 metais įmonei sumokėta 1,03 mln. eurų.
- „Nord Play“ – 1,03 mln. eurų. Įmonė parengė 37 laidas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, 16 laidų „Mažasis brolis“, 36 laidas „Lietuva kalba“ ir kitų programų. 2024 metais jai išmokėta 823,2 tūkst. eurų.
- „CREATIVE INDUSTRIES“ – 724,2 tūkst. eurų. Tarp darbų – 10 laidų „Įeiti draudžiama“, 14 laidų „Dainuoju Lietuvą“ ir finalinis RADAROM koncertas. 2024 metais įmonė gavo 203,1 tūkst. eurų.
- „TV manija“ – 713 tūkst. eurų. LRT išskyrė 17 laidų „Myliu Lietuvą“, 12 laidų „Tai kur toliau“ ir 10 laidų „Žvėriškos istorijos“. 2024 metais įmonei buvo išmokėta 1,38 mln. eurų.
- „Idea Mecca“ – 681,4 tūkst. eurų. Įmonė kūrė 16 laidų „Graži ir ta galinga Lietuva“, 36 laidas „Čia kinas“ ir 38 laidas „Pahonia. Vytis“. 2024 metais jai teko 517,8 tūkst. eurų.
- „Fresh production house“ – 560,5 tūkst. eurų. Nurodytos 34 laidos „(Ne)emigrantai“, 38 laidos „Mes iš Ukrainos“, 37 laidos „Širdyje lietuvis“ ir kitas turinys. 2024 metais išmokėta 476,2 tūkst. eurų.
- „Studija ketvirta versija“ – 502,1 tūkst. eurų. Mažoji bendrija kūrė 39 laidas „Kas geresnio, kaimyne?“ Lietuvos lenkams, 39 laidas „Mūsų rusų gatvė“ Lietuvos rusams ir kitą turinį. 2024 metais jai išmokėta 295,2 tūkst. eurų.
- „MAKAS“ – 489,1 tūkst. eurų. Tarp nurodytų darbų – 35 laidos „Daiktų istorijos“ ir 10 laidų „Lietuvos kolumbai“. 2024 metais įmonei sumokėta 368,7 tūkst. eurų.
- „RIJEKA“ – 466,8 tūkst. eurų. Įmonė pateikė 34 laidas „Duokim garo“ ir Joninių Nidoje programą. 2024 metais jai buvo išmokėta 550,2 tūkst. eurų.
Didžiausias augimas užfiksuotas „CREATIVE INDUSTRIES“ atveju – per metus jai išmokėta daugiau kaip 521 tūkst. eurų daugiau. Tuo metu „TV manijos“ gauta suma sumažėjo labiausiai – beveik 668 tūkst. eurų.
Vis dėlto šie skaičiai neleidžia spręsti, kiek kainavo konkreti laida. Skyrėsi programų kiekis, trukmė, pobūdis ir joms pagaminti reikalingi darbai, o detalių projektų biudžetų LRT nepateikė.
Už šalies ir užsienio turinį sumokėta daugiau nei 22,6 mln. eurų
2025 metais LRT šalies turiniui išleido 20,05 mln. eurų, užsienio turiniui – 2,59 mln. eurų. Bendra suma viršijo 22,6 mln. eurų. Tačiau tai nėra visa turinio savikaina, nes į ją neįtrauktos visos pačios LRT išlaidos darbuotojams, technikai ir patalpoms.
Nacionalinis transliuotojas taip pat negalėjo 20,05 mln. eurų išskaidyti pagal televiziją, radiją, portalą ir mediateką, nes apskaita tokiu principu nevykdoma.
Šalies turiniui skirta daugiau, užsienio – mažiau
2025 metais LRT išmokos už šalies programas, informaciją, sportą ir muziką padidėjo beveik 1,07 mln. eurų. Tuo pat metu už užsienio programas, informaciją, sportą ir muziką sumokėta 1,52 mln. eurų mažiau.
LRT teigia, kad Lietuvoje kuriamo turinio stiprinimas yra ilgalaikis jos tikslas. Vis dėlto konkrečios priežasties, kodėl 2025 metais išmokos šalies turiniui išaugo, transliuotojas nenurodė. Iš pateiktų duomenų taip pat negalima teigti, kad lėšos buvo tiesiog perkeltos iš užsienio turinio į šalies programas.
LRT aiškino, kad užsienio turinio išmokų sumažėjimą beveik visiškai nulėmė mažesni mokėjimai už užsienio sporto programas ir susijusias teises. Vienas svarbiausių skirtumų – 2024 metais transliuota Eurolyga, kurios sutartis 2025 metais jau buvo pasibaigusi.
Pasak LRT, kitų užsienio programų, muzikos ir informacijos pirkimo išlaidos 2025 metais, palyginti su 2024-aisiais, iš esmės reikšmingai nepasikeitė.
Kokią turinio dalį sukuria pati LRT?
Televizijoje apie 40 proc. turinio parengia pati LRT. Maždaug 30 proc. sudaro iš nepriklausomų kūrėjų perkamos laidos, o likusią dalį – 30 proc. – užsienio produkcija.
Radijo stotyse santykis skiriasi: LRT darbuotojai sukuria apie 60–80 proc. turinio, o išorės kūrėjams tenka 14–37 proc.
Duomenų apie atskirą portalo ir mediatekos turinio pasiskirstymą LRT nepateikė. Nurodyti procentai rodo, kas turinį sukūrė, bet ne tai, kiek pinigų buvo sumokėta. Taip pat neaišku, ar jie apskaičiuoti pagal laidų skaičių, transliacijų trukmę ar kitą rodiklį.
LRT teigia, kad perkant laidas iš išorės prodiuseris pats rūpinasi darbuotojais, technika ir gamybos organizavimu. Todėl tokiu būdu siekiama taupyti transliuotojo laiką ir resursus.
Jeigu visos laidos būtų gaminamos tik LRT pajėgomis, reikėtų daugiau darbuotojų, didesnio techninės įrangos poreikio ir padaugėtų administracinių darbų, įskaitant sutarčių sudarymą, mokėjimus ir viešuosius pirkimus. LRT vertinimu, programų pirkimas mažina biurokratinę naštą ir padeda efektyviau organizuoti veiklą.
Kaip pasirenkami nepriklausomi kūrėjai?
Vyriausybės patvirtinta programų pirkimo tvarka numato tris galimybes: programų konkursą, skelbiamą apklausą ir neskelbiamą apklausą. Skelbiama apklausa yra vieša, o neskelbiamą galima rengti tik tvarkoje nustatytais atvejais.
LRT nurodė, kad į dešimties didžiausių gavėjų sąrašą įtrauktos programos buvo įsigytos konkursų būdu. Per metus rengiamos trys didelės turinio kūrėjų atrankos: televizijos, radijo, taip pat portalo LRT.lt ir mediatekos turiniui.
Prieš prasidedant atrankoms LRT apsibrėžia, kokių laidų ir temų reikės naujam sezonui. Gautus pasiūlymus vertina LRT sudaryta komisija, atsižvelgdama į turinio kokybę, aktualumą, numatomą auditoriją ir kitas aplinkybes. Konkrečios vertinimo sąlygos bei ekonominio naudingumo metodikos skelbiamos konkrečių pirkimų dokumentuose.
LRT taip pat teigia, kad tarp turinio tiekėjų atsiranda ir anksčiau su nacionaliniu transliuotoju nedirbusių prodiuserių. Nuo 2018 metų organizuojami prodiuserių pusryčiai, kuriuose pristatoma, kokio turinio ieškoma. Tačiau kiek naujų kūrėjų su LRT pradėjo dirbti 2025 metais ir kokia suma jiems išmokėta, transliuotojas pasakyti negalėjo.
LRT aiškino, kad apskaitos duomenys leidžia nustatyti 20,05 mln. eurų išmokų gavėjus, tačiau neparodo, kurie iš jų 2025 metais buvo nauji kūrėjai, anksčiau neturėję sutarčių su LRT. Todėl tikslaus naujų kūrėjų skaičiaus ir jiems išmokėtos bendros sumos pateikti neįmanoma.
Taigi, dešimt daugiausia pinigų 2025 metais gavusių tiekėjų yra žinomi, tačiau lieka neaišku, kiek kūrėjų tais metais su LRT pradėjo bendradarbiauti pirmą kartą ir kiek jiems buvo sumokėta.