Per Europą plintantys masiniai protestai, kai kur peraugantys į riaušes, gali būti viena iš hibridinio karo prieš Vakarus formų. Apie tokią galimybę viešai kalbėjo Italijos gynybos ministras. Tuo metu raginimai jungtis prie protestų sklinda įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Seime keliami klausimai, ar stiprindama kariuomenę Lietuva nepamiršta institucijų, atsakingų už vidaus saugumą.
JAV žiniasklaida, remdamasi žvalgybos informacija, skelbia, kad Vladimiras Putinas esą nurodė dar labiau suaktyvinti sabotažo išpuolius Europoje. Vokietijoje jau dabar fiksuojama šimtai ir net tūkstančiai dronų skrydžių, sabotažo atvejų bei įtariamo šnipinėjimo epizodų.
Italijoje protestai peraugo į neramumus
Savaitgalį šimtatūkstantiniai protestai iš Prancūzijos persikėlė į Italiją. Milane buvo matyti riaušininkų ir vandalų siautėjimo padariniai.
Taip pat pasirodė informacijos, kad migrantų gaujos kviečiamos atvykti į netoli Milano esantį Leką ir ten kelti neramumus. Dėl to dalis miesto verslų užsidarė, o kai kurie prekybininkai barikadavo savo patalpas, baimindamiesi niokojimo.
Miesto centre susirinko vietos futbolo ultrų grupės. Jie skandavo, kad Lekas priklauso jiems ir kad miestą gins. Ar būtent dėl jų buvimo, nėra aišku, tačiau migrantų gaujos į miestą nesusirinko, o riaušės neprasidėjo.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad neramumai Milane ir kitose šalies vietose nėra spontaniški – jis juos pavadino hibridinio karo rezultatu.
„Įvykiai Milane ir kitose Italijos vietose yra … hibridinio karo rezultatas“, – sakė G. Crosetto.
Nors Rusija nebuvo įvardyta tiesiogiai, Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie saugumo padėtį Arktyje, pabrėžė, kad Rusija visoje Europoje sėja chaosą. Pasak jos, Maskva atkuria karinį buvimą Arktyje, prieš kaimynines valstybes naudoja hibridines strategijas ir taip keičia visos Europos Sąjungos saugumo aplinką.
Revoliucijos raginimai pasiekė ir Lietuvą
Vokietijoje taip pat plinta kvietimai spalio paskutinę dieną išeiti į gatves. Šie raginimai vadinami jaunosios kartos revoliucija, kuria siekiama pasipriešinti kapitalizmui. Juose matomi ir sovietiniai kūjo bei pjautuvo simboliai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė labiausiai nerimaujantis ne dėl ekonomikos, Europos Sąjungos, JAV ar Kinijos, o dėl Rusijos įtakos visuomenei ir Maskvos gebėjimo ją destabilizuoti.
Internete raginimai rengti revoliucijas plinta visoje Europoje, taip pat Lietuvoje. Viename iš kvietimų nurodoma susirinkti Vilniaus Katedros aikštėje.
„Neduok Dieve, mums įvykis nors vienas panašus kaip Prancūzijoje. Keliuose miestuose, neduok Dieve. Plius dar sabotažai, kuriuos sargai gesina. Apie tai, kad mes su dronais turime milžiniškus iššūkius“, – sakė „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
„Valstiečių“ frakcija Seime išsikvietė vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną. Frakcijos atstovai ministrui ir kitiems koalicijos partneriams tvirtina, kad Lietuva turi stiprinti ne tik kariuomenę, bet ir už vidaus saugumą atsakingas institucijas.
Vis dėlto dabartiniame biudžete šioms tarnyboms numatytas tik simbolinis finansavimo didinimas, daugiausia skirtas nedideliam atlyginimų pakėlimui. Lėšų, kurios leistų institucijas iš esmės sustiprinti, kol kas nenumatyta.
D. Gaižauskas pareiškė, kad už dabartinį biudžetą nebalsuos, jei nebus atsižvelgta į tai, jog gynyba ir vidaus viešasis saugumas sudaro bendrą šalies gynybos sistemą.
M. Katelynas savo ruožtu teigė suprantantis reikalavimus skirti vidaus saugumui 300, 400 ar 500 milijonų ar net milijardą eurų, tačiau pabrėžė negalintis pats priimti tokio sprendimo.
Žvalgyba perspėja apie naujus sabotažo veiksmus
Įtampa dėl hibridinių išpuolių, panašu, nemažėja. „Wall Street Journal“, remdamasis Amerikos žvalgybos duomenimis, pranešė, kad V. Putinas nurodė Rusijos tarnyboms intensyvinti sabotažo veiksmus NATO valstybėse.
Po nesėkmingo bandymo susprogdinti lėktuvą Leipcige Maskva esą neoficialiu kanalu perdavė Berlynui žinią, kad šis išpuolis nebus paskutinis.
U. von der Leyen pabrėžė, kad valstybės turi keisti strateginę laikyseną, nes suverenitetas, teritorinis vientisumas ir taisyklės, ilgą laiką užtikrinusios stabilumą regione, nebegali būti laikomi savaime suprantamais dalykais.
Vokietijos žiniasklaida taip pat paskelbė žvalgybos ataskaitos duomenis apie padėtį šalyje nuo metų pradžios iki rugpjūčio vidurio. Per septynis su puse mėnesio užfiksuota daugiau nei tūkstantis įtartinų dronų skrydžių virš strategiškai svarbių objektų, tarp jų – karinių bazių.
Be to, užregistruoti 163 įtariami sabotažo incidentai, per kuriuos buvo gadinama infrastruktūra ir energetikos įranga. Pradėti ir 25 tyrimai dėl galimo šnipinėjimo.
Į viešumą pateko vidinis Vokietijos kariuomenės, Bundeswehro, dokumentas. Jame teigiama, kad išpuolio prieš Bundeswehrą Vokietijoje tikimybė yra didelė.
F. Merzas sakė, kad grėsmės, kylančios iš Rusijos, nėra paslaptis, nes tokios informacijos Vokietijoje galima rasti kasdien.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad tokie išpuoliai tampa regiono valstybių kasdienybe. Tačiau, jo vertinimu, tai neturėtų mažinti budrumo – priešingai, valstybės privalo skirti visą dėmesį pasirengimui galimiems sabotažo veiksmams.
Apie augančius pavojus neseniai perspėjo ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos MI5 vadovas Kenas McCallumas. Jo teigimu, Rusija išlieka pagrindine agresore, o Vladimiro Putino Kremlius toliau puola Jungtinę Karalystę ir jos sąjungininkes.
K. McCallumas taip pat nurodė, kad Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos vėl intensyvina hibridinio karo veiksmus, tačiau stengiasi neperžengti NATO sutarties 5-ojo straipsnio ribos, nes toks žingsnis Maskvai būtų nenaudingas.
Buvęs JAV CŽA vadovas jau viešai pareiškė, kad vyksta slaptųjų tarnybų karas. Nepaisant to, Lietuvos politikai šiemet reikšmingai didinti Valstybės saugumo departamento finansavimo neplanuoja: prie biudžeto pridėta apie 7 procentus, o kitiems metams numatytas 50 milijonų eurų biudžetas.