Vokietija pranešė sulaikiusi vieną iš tarptautiniu mastu veikiančios Rusijos programišių grupuotės lyderių. 28 metų Rusijos pilietis Vladimiras buvo suimtas per atostogas Japonijoje. Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Vokietijoje kilo didelio masto šnipinėjimo skandalas, susijęs su buvusiu šalies žvalgybos vadovu, įtariamu kitai valstybei perdavus slaptą informaciją apie Iraną ir Rusijos kariuomenę.
Kiti visuotiniai Vokietijos rinkimai vyks 2025 metų rugsėjį.
Tuo metu Ukrainoje daugėja ankstesnių masinių Rusijos atakų aukų. Be to, šiandien Rusijos pajėgos smogė dviem autobusams ir pražudė iki 30 žmonių.
Atostogos Japonijoje baigėsi sulaikymu
Vokietijos pareigūnai programišių grupuotę „Qilin“ laiko viena aktyviausių ir brutaliausių išpirkų reikalaujančių organizacijų pasaulyje. Nuo 2024 metų ji visame pasaulyje atakavo beveik 4000 bendrovių, ligoninių ir viešųjų įstaigų. Maždaug 150 tokių atakų buvo įvykdyta Vokietijoje.
Vokietijos pareigūnams pavyko prasiskverbti į grupuotės infrastruktūrą ir pasiekti vieno jos lyderių – Rusijos piliečio Vladimiro – kompiuterį. Įtariamasis buvo sulaikytas, kai išvyko atostogų į Japoniją.
Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas teigė, kad Tokijuje Rusijos pilietis buvo areštuotas gegužę padedant Japonijos policijai, o penktadienį perduotas Vokietijai. Pasak ministro, vyras planavo ilsėtis Japonijoje, tačiau dabar Vokietijos kalėjime vietoje sušių valgo sumuštinius su sūriu.
Šią operaciją pareigūnai vadina reikšmingu laimėjimu Vokietijos ir visos Europos kibernetiniam saugumui.
H. Reulas nurodė, kad per ketverius metus grupuotė pareikalavo 2,9 mlrd. eurų išpirkų, o daugiau nei 140 mln. dolerių jai iš tiesų buvo sumokėta. Ministro teigimu, pareigūnai smogė vienai svarbiausių tarptautinio nusikalstamumo grandžių.
Skandalas sudrebino ir Vokietijos žvalgybą
Pranešimas apie sėkmingą operaciją prieš programišius pasirodė tuo metu, kai Vokietiją krečia šnipinėjimo skandalas. Prieš porą dienų sulaikytas buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Augustas Hanningas, šias pareigas ėjęs 1998–2005 metais.
A. Hanningas įtariamas veikęs kitos valstybės naudai. Teigiama, kad per savo buvusį administracijos vadovą, kuris žvalgyboje dirbo iki šių metų pavasario, nuo 2010 metų iki 2022-ųjų liepos jis gavo tūkstančius slaptų dokumentų. Juose buvo informacijos apie Irano branduolinę programą ir Rusijos kariuomenę.
Skelbiama, kad slaptą informaciją A. Hanningas greičiausiai perdavė agentui iš Azerbaidžano. Vis dėlto šioje istorijoje minimas ir galimas Rusijos pėdsakas: baigęs karjerą buvęs žvalgybos vadovas ne kartą lankėsi Rusijoje.
Vokietijos žiniasklaida taip pat rašė, kad kalbos apie jo ryšius su Maskva sklandė dar Šaltojo karo laikais, kai jis dirbo diplomatu Rytų Vokietijoje.
Berlynas iki šiol mėgina atsiriboti nuo Maskvos įtakos. Tuo metu JAV prezidentas neslepia norintis glaudesnio bendradarbiavimo su Vladimiru Putinu, tačiau tam trukdo karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai taikomos sankcijos.
D. Trumpas teigė su V. Putinu ketinantis aptarti įtariamą maro protrūkį Rusijoje. Kol kas nežinoma, ar toks pokalbis jau įvyko.