Artėjant 2026–2027 metų žiemai, meteorologai paskelbė naujausius ilgalaikius sniego prognozių duomenis. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) modelis rodo, kad daugelyje žemyno vietų sniego gali būti mažiau nei įprastai. Vis dėlto kai kuriuose regionuose, ypač antroje žiemos pusėje, galimas priešingas scenarijus – dažnesnis ir gausesnis snygis.
Prognozėje matyti ryškūs regioniniai skirtumai: vienur sniego kiekis gali nesiekti daugiametės normos, kitur jis gali ją viršyti. Meteorologai pabrėžia, kad šis vertinimas dar gali keistis, nes sezoninės prognozės nėra tokios patikimos kaip artimiausių dienų orų prognozės.
Prognozės žemėlapyje – ryškūs kontrastai
Spalį analizuoti ECMWF modelio duomenys leidžia manyti, kad didžiojoje Europos dalyje artėjančią žiemą sniego bus mažiau nei įprastai.
„Severe Weather Europe“ aptariamame scenarijuje daugiau sniego numatoma šiaurės rytinėje ir centrinėje Lenkijos dalyje. Tarp galinčių išsiskirti vietovių minimos Varšuvos, Lodzės ir Suvalkų apylinkės.
Tuo metu Vakarų Pamario ir Karpatų regionuose modeliai rodo galimą sniego deficitą.
Tačiau sniego nuokrypis nuo daugiametės normos nereiškia absoliutaus jo kiekio. Pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse net ir esant neigiamam nuokrypiui gali prisnigti daugiau nei žemumose, kuriose prognozuojamas teigiamas nuokrypis.
Gruodį sniego gali būti mažiau
Ilgalaikiai duomenys leidžia spręsti ir apie galimą žiemos eigą. Lenkijos portalo pateiktoje analizėje nurodoma, kad 2026 metų gruodį didelėje šalies dalyje sniego gali būti mažiau nei įprastai.
Tai reikštų, kad pirmąjį žiemos mėnesį sniego danga nebūtinai išsilaikys ilgai. Kai kur sniegas gali pasirodyti trumpam ir netrukus ištirpti.
Vis dėlto mažesnis bendras sniego kiekis neatmeta pavienių intensyvių snygių galimybės. Sezoniniai modeliai negali nustatyti, kurią konkrečiai gruodžio dieną prasidės snygis ar kiek sniego iškris konkrečiame mieste.
Sausį žiemiškų orų gali daugėti
2027 metų sausį prognozuojamas galimas sniego kiekio padidėjimas. Šaltų oro masių įsiveržimai ir krituliams palankesnės sąlygos kai kuriuose Vidurio ir Rytų Europos regionuose gali lemti dažnesnį snygį.
Lenkijos centrinėje ir šiaurės rytinėje dalyje sniego gali būti daugiau nei gruodį. Vis dėlto sniego dangos susidarymą lems ne tik kritulių kiekis, bet ir temperatūra.
Jei ji dažnai svyruos apie nulį, sniegą gali keisti lietus, o susiformavusi danga greitai tirpti. Todėl didesnis kritulių kiekis savaime nereiškia, kad visą mėnesį išsilaikys stora sniego danga.
Vasaris gali nustebinti gausesniu snygiu
Lenkijos portalo apžvelgtoje prognozėje atskirai išskiriamas 2027 metų vasaris. Pagal šį scenarijų paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį kai kuriuose regionuose gali iškristi daugiausia sniego.
Tai reikštų, kad ryškesni žiemiški orai labiau tikėtini antroje sezono pusėje. Tačiau tokia prognozė nereiškia, kad visoje Europoje tuo metu laikysis stiprūs šalčiai ar nuolat snigs.
Sniego kiekis ir temperatūra yra susiję, tačiau ne visada keičiasi vienodai. Gausiausias snygis kartais fiksuojamas tada, kai į regioną plūsta drėgnos oro masės, o temperatūra laikosi netoli nulio.
Lietuvai svarbu tai, kad didesnio nei įprastai sniego kiekio zona Lenkijos prognozėje apima ir netoli Lietuvos sienos esančias Suvalkų apylinkes. Tai gali reikšti, kad kai kuriais žiemos laikotarpiais žiemiškiems orams palankios sąlygos susidarys ir mūsų regione.
Vis dėlto vien pagal Lenkijos sniego žemėlapį patikimai nustatyti, kiek sniego iškris Lietuvoje, neįmanoma. Tam reikėtų atskirai įvertinti Lietuvos teritorijai skirtus sezoninių modelių duomenis.
Net nedideli atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali lemti skirtingus orus Baltijos regione: vienur gali gausiai snigti, o kitur tuo pat metu kristi lietus arba mišrūs krituliai. Todėl dar per anksti teigti, kad 2026–2027 metų žiema Lietuvoje bus ypač snieginga ar kad gausiausias snygis prasidės būtent sausį arba vasarį.
Scenarijų gali paveikti El Ninjo
Meteorologai taip pat stebi Ramiajame vandenyne vykstančius klimato procesus, galinčius daryti įtaką atmosferos cirkuliacijai įvairiuose pasaulio regionuose. Vienas jų – El Ninjo (El Niño), susijęs su neįprastu centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršinio vandens atšilimu.
Šis reiškinys gali keisti atmosferos cirkuliaciją ir kritulių pasiskirstymą, tačiau jo poveikis Europos žiemoms nėra toks tiesioginis ir vienareikšmis kaip kai kuriuose kituose pasaulio regionuose. Todėl net stiprus El Ninjo neleidžia patikimai pasakyti, ar Lietuvoje žiema bus šalta, šilta, snieginga ar lietinga.
Artėjant gruodžiui, meteorologiniai modeliai bus atnaujinami, o galimi žiemos scenarijai tikslinami.
Tikslesni atsakymai paaiškės tik prieš konkrečius orus
Spalį paskelbtos sezoninės prognozės rodo bendras tendencijas, tačiau ne konkrečius būsimus orų įvykius. Kuo ilgesnis prognozuojamas laikotarpis, tuo mažesnis jų patikimumas, ypač vertinant sniego kiekį ir pasiskirstymą atskiruose miestuose.
Tikslesnė informacija apie konkrečius snygius, šalčius ir sniego dangos storį bus prieinama likus kelioms dienoms iki numatomų orų pokyčių.
Kol kas modeliai leidžia svarstyti apie galimai mažiau sniegingą žiemos pradžią didelėje Europos dalyje ir didesnę sniego tikimybę kai kuriuose Vidurio bei Rytų Europos regionuose sausį ir vasarį. Ar toks scenarijus išsipildys Lietuvoje, paaiškės tik artėjant žiemai.
Šaltiniai – „naTemat“, „Severe Weather Europe“, ECMWF sezoninių prognozių apžvalga.