Kaliningrado sritis Europai nėra tokia didelė karinė grėsmė, kokią ją bando pavaizduoti Kremlius, teigia saugumo ekspertas, Baltijos tarptautinio saugumo centro (BISC) steigėjas ir vadovas Edwardas Lucasas. Jo vertinimu, didelė dalis regione anksčiau dislokuotų Rusijos pajėgumų buvo perkelta į Ukrainą, todėl Kaliningradą reikėtų laikyti ne neįveikiama tvirtove, o silpnąja Rusijos vieta.
Penktadienį Vilniuje pristatyta BISC ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rengiama trijų dienų Kaliningrado krizės simuliacija. Lietuvos ir kitų valstybių saugumo ekspertai joje nagrinėja galimus krizės scenarijus bei Lietuvos, kaimyninių šalių ir partnerių veiksmus.
E. Lucaso teigimu, Kremlius siekia suformuoti įspūdį, kad Kaliningradas yra milžiniška karinė tvirtovė – savotiškas Mordoras Europos centre. Tačiau, pasak jo, reali padėtis kitokia.
Ekspertas tvirtino, kad regione iš esmės nebeliko reikšmingų oro gynybos pajėgumų ir sausumos kariuomenės, nes jie buvo pasiųsti į Ukrainą. Nors ateityje situacija gali pasikeisti, šiuo metu Kaliningradas, jo vertinimu, nėra didelė karinė grėsmė Europai. E. Lucasas ironizavo, kad galimos invazijos atveju Rusijai tektų remtis valytojais, virėjais ir pensininkais.
Jis ragino nepasiduoti Kremliaus kuriamam įvaizdžiui ir Kaliningradą vertinti tokį, koks jis yra iš tikrųjų – kaip Rusijos Federacijos Achilo kulną, o ne milžinišką tvirtovę.
Silpna Rusija gali būti ne mažiau pavojinga
Buvusi NATO atstovė spaudai ir Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ekspertė Oana Lungescu pažymėjo, kad Aljanso bei jo partnerių požiūris į Rusijos keliamą karinę grėsmę nesikeičia.
Vis dėlto Rusijai patiriant nesėkmes Ukrainoje, ji, pasak O. Lungescu, vis intensyviau naudoja hibridines priemones prieš Europos valstybes. Tarp jų ji paminėjo sabotažą, destabilizavimą, nužudymus ir dezinformacijos kampanijas.
O. Lungescu teigė, kad Rusija eskaluoja veiksmus būtent dėl savo silpnumo, o toks silpnumas gali būti toks pat pavojingas kaip ir jos stiprybė.
Jos teigimu, Vakarų valstybės turi išlaikyti vienybę, toliau remti Ukrainą ir geriau koordinuoti tarpusavio veiksmus. Ekspertė taip pat pabrėžė, kad krizės simuliacijos nėra skirtos įtampai didinti. Jos leidžia saugioje aplinkoje nustatyti pasirengimo spragas, įvertinti stiprybes bei silpnybes ir pasimokyti iš klaidų.
Ekspertai nagrinėja tris galimus scenarijus
Spalio 8–10 dienomis Vilniuje vykstančioje BISC ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamoje simuliacijoje nagrinėjami trys hipotetiniai Kaliningrado krizės scenarijai.
Penktadienį dalyviai analizuoja galimą regione dislokuotų Rusijos karinių dalinių maištą. Šeštadienį bus nagrinėjama ekologinė krizė, kurią sukeltų didelės gamyklos gaisras ir kuri tiesiogiai paveiktų Lietuvą.
Simuliacijos organizatorius P. Krūminas pabrėžė, kad rengėjai neteigia, jog tokie įvykiai būtinai nutiks. Siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuva, Lenkija ir kiti partneriai veiktų kilus ne tiesioginiam kariniam konfliktui, kokių apribojimų jie patirtų ir kokius sprendimus turėtų priimti jų vadovai.
Simuliacijoje dalyvauja keturios komandos. Viena vertina sprendimus ir galimas jų pasekmes, o kitos atstovauja Lietuvai, Lenkijai, Vokietijai ir Šiaurės šalims, Maskvai, Kaliningrado valdžiai, Baltarusijai bei hipotetiniams maištininkams.
P. Krūminas Eltai sakė, kad kiekvieną dieną renginyje dalyvauja maždaug 13–14 ekspertų. Jie atrinkti pagal patirtį valstybės tarnyboje, tarptautinėse organizacijose arba analitinėje veikloje. Rengėjams buvo svarbu įtraukti ne tik konkrečios srities specialistus, bet ir žmones, gebančius užduoti kitokius klausimus bei pasiūlyti komandai naują perspektyvą.
Lietuva ir Lenkija neturėtų laukti kitų sprendimų
E. Lucasas pabrėžė, kad vienas svarbiausių simuliacijos tikslų – parodyti, jog Lietuva ir Lenkija nėra tik didžiųjų valstybių sprendimų stebėtojos.
Jo teigimu, Lietuva neturėtų būti laikoma pasyviu „tuščiu langeliu“ šachmatų lentoje. Šalis gali pati priimti sprendimus, veikti ir pastebėti tai, ko neįžvelgia kitos valstybės.
E. Lucasas aiškino, kad į diskusiją įtraukus Jungtines Valstijas ir Rusiją, Kaliningrado krizė lengvai taptų Vašingtono ir Maskvos santykių klausimu. Todėl simuliacijoje siekiama išryškinti regiono valstybių sprendimų reikšmę.
Ekspertas pateikė pavyzdį: Kaliningrade kilus krizei, žmonės galėtų bandyti bėgti į Lietuvą, o pasilikę rizikuotų būti nušauti. Tokiu atveju, jo klausimu, Lietuvos Vyriausybei tektų spręsti, ar šiuos žmones įsileisti.
ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas pažymėjo, kad tokie pratimai svarbūs Lietuvos, Baltijos regiono ir visos Europos atsparumui. Universitetas, pasak jo, siekia skatinti ekspertinėmis žiniomis paremtas diskusijas apie Kaliningradą ir platesnę geopolitinę padėtį.
ELTA primena, kad trijų dienų simuliacija Vilniuje prasidėjo ketvirtadienį ir baigsis šeštadienį, spalio 10 d. Organizatoriai rezultatų santrauką planuoja paskelbti kitą savaitę.