Eismo įvykyje mažametę pėsčiąją mirtinai sužalojęs vairuotojas bandė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo gynėjo kasacinio skundo nepriėmė.
Gynyba tvirtino, kad vyras nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Pasak jos, pagrindinė nelaimės priežastis buvo pačios mergaitės elgesys.
LAT atrankos kolegija konstatavo, kad skunde iš esmės dar kartą ginčyti ekspertų vertinimai ir žemesnių instancijų teismų nustatytos aplinkybės. Tinkamų teisinių kasacijos pagrindų pateikta nebuvo.
Gynyba tvirtino, kad smūgio išvengti buvo neįmanoma
Vytautas, kurio vardas, kaip ir kitų straipsnyje minimų asmenų, pakeistas, buvo nuteistas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Per įvykį buvo sužalota ir vėliau mirė mažametė pėsčioji.
Telšių apylinkės teismas nuosprendį priėmė 2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 31 d. šį sprendimą paliko galioti. Tuomet nuteistojo gynėjas kreipėsi į LAT ir prašė abu teismų sprendimus panaikinti bei bylą nutraukti.
Gynyba taip pat prašė bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde teigta, kad teismai netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp vairuotojo veiksmų, mergaitės sužalojimo ir jos mirties.
Pasak gynėjo, Vytautas nepažeidė nei Kelių eismo taisyklių, nei automobilio eksploatavimo reikalavimų. Esą jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo ir nebūtų galėjęs to padaryti jokiomis aplinkybėmis.
Skunde taip pat buvo nurodyta, kad mergaitės KET pažeidimai sudarė būtiną sąlygą nelaimei įvykti ir buvo pagrindinė jos priežastis.
Gynėjo teigimu, jeigu Emilija būtų ėjusi kelkraščiu ir laikėsi eismo taisyklių, susidūrimas nebūtų įvykęs. Tokiu argumentu buvo siekiama kitaip įvertinti nelaimės priežastis ir paneigti vairuotojo teisinę atsakomybę.
Kasaciniame skunde dar kartą vertinti ekspertų duomenys
Didelę skundo dalį sudarė priekaištai dėl specialistų ir ekspertų atlikto darbo. Gynyba teigė, kad teismai neatsižvelgė į dalį išvadų, konsultacinę specialisto išvadą, automobilio bei įvykio vietos apžiūrų ir matavimų duomenis.
Taip pat buvo tvirtinama, kad kaltę pagrindžiančios aplinkybės pasirinktos selektyviai, nepašalinti esami prieštaravimai, o kai kurie nuteistajam palankūs duomenys nepagrįstai nelaikyti įrodymais.
Gynėjas prašė kitaip įvertinti ekspertizės aktus, ant automobilio rastus objektus, smūgio vietos matavimus ir iki susidūrimo buvusias eismo įvykio aplinkybes. Argumentai buvo grindžiami konsultacine specialisto išvada ir nepriklausomo specialisto paaiškinimais.
Apeliaciniam teismui taip pat buvo priekaištaujama dėl to, kad jis esą neatsakė į svarbiausius klausimus: kokius konkrečius KET pažeidimus padarė Vytautas ir kaip jo veiksmai susiję su mergaitės mirtimi.
Vis dėlto LAT atrankos kolegija nustatė, kad tie patys klausimai jau buvo keliami apeliaciniame skunde. Šiaulių apygardos teismas juos išnagrinėjo ir pateikė aiškius bei išsamius atsakymus.
Kasaciniame skunde nebuvo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja konkrečiai teisės normai. Vietoj to gynyba dar kartą siekė, kad būtų pasirinktos jai palankesnės ekspertų išvados ir iš naujo nustatyta nelaimės priežastis.
LAT priminė, kad kasacinėje instancijoje sprendimai tikrinami tik teisės taikymo požiūriu. Kasacinis teismas iš naujo neatlieka ekspertizių, nepervertina visų byloje esančių įrodymų ir nenustato naujų įvykio aplinkybių.
Vien formalus nesutikimas su nepalankiu nuosprendžiu, teisės aktų citavimas ar gynybai palankus įrodymų aiškinimas nėra pakankamas pagrindas kasaciniam skundui priimti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad galimi proceso pažeidimai skunde buvo įvardyti tik deklaratyviai. Nebuvo paaiškinta, kaip konkretūs pažeidimai apribojo nuteistojo teises ar sutrukdė teismams bylą išnagrinėti nešališkai.
Dėl šių priežasčių kasacinį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas nuteistojo gynėjui. Atrankos kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama.