Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad sklandžiam valstybės rezervo veikimui per krizes būtinas ne tik valstybės pasirengimas, bet ir aktyvus verslo dalyvavimas.
Apie tai premjeras kalbėjo penktadienį Kaune vykusiame parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ forume.
Jo teigimu, sutrikus įprastam rinkos veikimui, valstybė privalo gebėti užtikrinti pagrindinius žmonių poreikius. Tam iš anksto reikia aiškiai susitarti dėl atsakomybių ir numatyti, kaip gyventojai būtų aprūpinami maisto produktais.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad valstybės rezervas yra vienas svarbiausių pasirengimo krizėms elementų. Tačiau norint, kad maisto atsargos būtų greitai ir tinkamai pasiekiamos bei paskirstomos, prie valstybės veiksmų turi prisidėti gamintojai ir tiekėjai.
Premjero vertinimu, rezervo sistema turi veikti darniai, o bendradarbiavimas su verslu turi būti patikrintas realiomis sąlygomis. Tokia sistema, pasak jo, turi remtis rizikų analize, tiksliai apskaičiuotais poreikiais, išbandytais veiksmų scenarijais ir aiškiu pareigų paskirstymu.
Jis taip pat akcentavo, kad pasirengimo mechanizmus būtina nuolat tikrinti praktiškai. Dėl šios priežasties procedūros ir institucijų sąveika buvo vertinamos kiek daugiau nei prieš savaitę pasibaigusiose mobilizacijos pratybose „Vyčio skliautas“.
VK nustatė reikšmingų valstybės rezervo spragų
ELTA skelbė, kad šiemet Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė: valstybės rezervas formuojamas neįvertinus didžiausią grėsmę keliančių pavojų. Dabartinė atsargų kaupimo ir administravimo tvarka neužtikrina, kad jų pakaktų ir kad prireikus jos būtų greitai pristatytos į reikiamas vietas.
Valstybės rezervą sudaro 665 rūšių atsargos, tarp jų – medicinos, transporto ir civilinės saugos priemonės bei maisto produktai.
Tačiau auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi daugumos šių atsargų rūšių, jų kiekių, kaupimo terminų ir datos, iki kada jos turi būti sukauptos, nors tai numatyta teisės aktuose.
2012–2025 metų pirmąjį pusmetį valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti iš viso skirta 12,6 mln. eurų.
Auditas taip pat atskleidė, kad grėsmės atveju valstybės rezervo maisto atsargos būtų pradėtos naudoti tik nuo septintosios dienos. Pirmąsias 72 valandas maistu gyventojai turėtų pasirūpinti patys, o ketvirtą–šeštą dienomis tiekimą turėtų organizuoti savivaldybės. Vis dėlto nustatyta, kad savivaldybės tokių atsargų nekaupia.
Be to, per pastaruosius aštuonerius metus, nuo 2017 metais atlikto audito, nebuvo įgyvendintos Valstybės kontrolės rekomendacijos, skirtos tinkamam valstybės pasirengimui užtikrinti.