Vyriausybei planuojant 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis atkreipė dėmesį į brangiai kainuojantį viešojo sektoriaus administravimą ir pabrėžė verslo indėlį į biudžetą.
Laidoje jis buvo paklaustas, ar savo prekybos tinklui samdytų vadovauti finansų ministrą ir premjerą bei ar dėl tokio sprendimo jaustųsi ramus.
D. Dundulis atsakė, kad diplomatiškai vertinant nenorėtų įžeisti nei finansų ministro, nei premjero, tačiau apskritai, pasamdęs bet kurį vadovą, ramiai nesijaustų. Jo teigimu, nerimo keltų tiek šie, tiek kiti galimi kandidatai.
Jis taip pat priminė, kad rezultatai vertinami ne po šimto dienų, nes valstybės mastu tai yra labai trumpas laikotarpis. Pasak D. Dundulio, kai kurie žmonės tiesiog nemoka tinkamai pristatyti savo darbo.
Verslininkas teigė, kad artėjant kadencijos pabaigai ir Seimo rinkimams reikėtų atsigręžti bei paklausti politikų, kokius konkrečius darbus jie nuveikė ir kuo jų veikla buvo naudinga visuomenei. Jis pripažino suprantantis, kad valdžios atstovai stengiasi, tačiau svarbiausia esą įvertinti apčiuopiamus rezultatus.
D. Dundulio nuomone, jeigu pensijos padidėjo, už tai premiją reikėtų skirti ne valdžiai, o verslui, nes būtent verslas į biudžetą sunešė daugiau pinigų. Jo vertinimu, kai biudžete atsiranda daugiau lėšų, jas paskirstyti tampa paprasčiau.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra uždirbti pinigus, o valdžia turi rasti tokią formulę, kad į biudžetą būtų surenkama kuo didesnė suma. Vien didžiausias procentas, pasak jo, ne visada lemia didžiausias pajamas valstybei.
Kaip tokios situacijos pavyzdį D. Dundulis nurodė dyzelino akcizą. Jo teigimu, dabartinis akcizo dydis nepadeda surinkti didžiausios įmanomos sumos į biudžetą, todėl šioje situacijoje valdžia esą pralaimėjo.
Paklaustas, kokį balą iš dešimties skirtų dabartinei valdžiai už finansų valdymą, D. Dundulis teigė negalintis vertinti. Jo argumentas – valdžios atstovai nėra baigę nė vieno viso kurso, nes nė vienas jų nesugebėjo išdirbti net metų.
Kalbėdamas apie siūlymą mažinti viešojo sektoriaus funkcijų ir darbuotojų skaičių, D. Dundulis sakė negalintis tvirtinti, kad biudžete numatomos sumos skiriamos neteisingai. Jo teigimu, tai yra bendrų diskusijų ir ne vieno žmogaus sprendimų rezultatas.
Tačiau pagrindinė problema, jo vertinimu, yra ta, kad beveik nediskutuojama, kaip skirtos lėšos vėliau panaudojamos. Kiekviena institucija nori turėti kuo daugiau pinigų, nes nuo to, pasak jo, gerėja jos gyvenimas.
D. Dundulis teigė, kad lėšos švaistomos vakarėliams, kelionėms ir kitoms reikmėms. Jis taip pat pateikė pensijų didinimo pavyzdį: vidutiniškai pensijos turėtų augti 76 eurais, tačiau, jo skaičiavimu, padalijus tam numatytus milijonus iš pensininkų skaičiaus, vienam žmogui tektų daugiau nei 100 eurų. Todėl kyla klausimas, kur pradingsta daugiau nei 20 eurų.
Verslininkas pabrėžė, kad dėl pensijų didinimo ginčo nėra, tačiau pinigai neturėtų pradingti pakeliui iki žmonių.
Jo teigimu, išpūstą viešojo sektoriaus administravimo aparatą būtina mažinti ir efektyvinti. D. Dundulis taip pat minėjo kalbas, kad kai kurie ministerijų darbuotojai apskritai nepasirodo darbe arba nežino, ką daro, ir ragino tokią situaciją pagaliau nutraukti.
Jis kritikavo ir politinių partijų įprotį, laimėjus rinkimus, į institucijas suburti savus žmones, kurie jose lieka, o kitai partijai vėliau laimėjus – procesą pakartoti.
D. Dundulio nuomone, reikėtų kalbėti ne tik apie tai, kiek pinigų skiriama atskiriems skyriams, bet ir apie tai, kaip šios lėšos panaudojamos. Jis teigė, kad apie pinigų panaudojimą beveik nekalbama.
Laidoje buvo paminėta ir Valstybės kontrolė, kuri rengia ataskaitas bei auditus. Vis dėlto D. Dundulis sakė, kad ši institucija apie problemas kalba pernelyg tyliai, todėl jos esą net negirdėti.