Lietuvoje vieną šeimą suskaldė netikėta loterijos sėkmė. Krikšto tėvas vaiko gimtadienio proga padovanojo loterijos bilietą, o šis laimėjo didelį piniginį prizą. Vaiko tėvai pasiūlė laimėjimą pasidalyti lygiomis dalimis, tačiau krikšto tėvo žmona tokiam sprendimui nepritarė.
Šeima pasakojo, kad moteris grasino kreiptis į policiją ir teismą. Ji esą ketino teigti, jog bilietas buvo pavogtas, nes parduotuvės vaizdo kamerų įrašuose matyti, kad jį pirko krikšto tėvas.
Įrašo autoriai nenurodė tikslios laimėjimo sumos, nes norėjo išlikti anonimiški. Jie tik pabrėžė, kad kalbama ne apie 81 milijono eurų laimėjimą, kuris buvo išloštas 2024 metais.
Teisininkas: bilietas dovanojamas dėl galimybės laimėti
Teisininkas Tomas Seikalis naujienų portalui tv3.lt yra aiškinęs, kad tokioje situacijoje svarbu įvertinti bilieto rūšį ir jo dovanojimo aplinkybes. Reikšmės gali turėti tai, ar bilietas buvo vardinis, paprastas, ar užregistruotas loterijos savitarnoje.
Vis dėlto, pasak teisininko, pats dovanojimo faktas paprastai reiškia, kad bilieto gavėjui buvo suteikta galimybė patikrinti sėkmę ir laimėti. Jei krikšto tėvo žmona kreiptųsi į teismą, tokio reikalavimo sėkmė būtų abejotina, nebent ji turėtų įrodymų, kad buvo susitarta kitaip. Pavyzdžiui, reikėtų pagrįsti, jog vaiko šeima įsipareigojo visą laimėjimą grąžinti bilietą dovanojusiems giminaičiams.
T. Seikalis atkreipė dėmesį į tokio reikalavimo nelogiškumą: jei bilietas dovanojamas tam, kad gavėjas jį patikrintų ir galėtų laimėti, kyla klausimas, kodėl vėliau laimėjimas turėtų būti grąžintas dovanotojui.
Lietuvoje loterijos bilietai dažnai dovanojami per Kalėdas, gimtadienius ar kitas progas. Tokia dovana paprastai kainuoja nedaug, tačiau jos gavėjui suteikia galimybę išlošti gerokai didesnę sumą. Teisininkas ją apibūdino kaip simbolinę dovaną, susijusią su azartu ir netikėta sėkme.
Kaltinimai vagyste be įrodymų gali sukelti rimtų padarinių
Teisę pareikšti ieškinį turi kiekvienas žmogus, tačiau tokiu atveju būtina įvertinti, ar nėra piktnaudžiaujama teisėmis ir ar pakanka įrodymų. Žmona turėtų pagrįsti, kad laimėjimas iš tiesų priklauso jai. Tam galėtų būti svarbūs liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir kiti duomenys.
Jeigu rimtų įrodymų nėra, kreipimasis į policiją ar teismą gali būti beprasmiškas. Teisininko vertinimu, žmogus, kuris iš pradžių padovanojo bilietą, o sužinojęs apie didelį laimėjimą vėliau bando jį susigrąžinti, gali pats atsidurti nepatogioje padėtyje.
T. Seikalis taip pat pažymėjo, kad pinigų ar turto dovanojimui taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai, susiję su apmokestinimu, deklaravimu ir kitomis aplinkybėmis. Tačiau loterijos bilietams, net ir laimėjusiems didelę sumą, tokie ribojimai netaikomi. Bilieto kaip dovanos vertė yra nedidelė, o didelis būna tik galimas laimėjimas.
Įraše buvo rašoma, kad krikšto tėvo žmona ketina įrodinėti, jog bilietas pavogtas. Tačiau nepagrįsti kaltinimai vaiko tėvams gali turėti rimtų pasekmių, nes kaltinimas vagyste yra itin sunkus.
Teisininkas pabrėžė, kad teisme privaloma sakyti tiesą, o melagingi teiginiai yra fiksuojami ir gali sukelti teisinių problemų. Vien tai, kad parduotuvės kamerose matomas krikšto tėvas, perkantis bilietą, savaime neįrodytų vagystės – toks įrašas tik patvirtintų, kad jis įsigijo dovaną.
