Naujausiais „Swedbank“ duomenimis, Lietuvos gyventojai vis dažniau skolintomis lėšomis perka telefonus, automobilius, buitinę techniką ir būstą. Per metus išduotų paskolų skaičius padidėjo 15 procentų, o bendra jų suma jau viršijo 7 milijardus eurų. Ekonomistai teigia, kad skolinimosi augimą skatina ne tik didesnis noras įsigyti prekių ar nekilnojamojo turto, bet ir kylanti kainų kartelė. Vilniuje antrąjį ketvirtį būstas kainavo 12 procentų daugiau nei prieš metus, todėl tokiam pačiam plotui įsigyti reikia skolintis daugiau.
27-erių Vilius į elektronikos prekių parduotuvę atėjo ieškoti nebrangaus antro monitoriaus. Jo numatytas biudžetas – 100 eurų, o monitorių jis ketina naudoti „YouTube“ vaizdo įrašams žiūrėti ir bendrauti su draugais.
Smulkesnius pirkinius vyras dažniausiai apmoka iš karto, tačiau brangesnes prekes yra pirkęs išsimokėtinai. Vienas tokių pavyzdžių – maždaug 800 eurų kainavęs šaldytuvas. Viliaus teigimu, tokią sumą mokėti vienu kartu jam būtų buvę per daug, todėl mokėjimas dalimis pasirodė patogesnis.
Kiti kalbinti žmonės pasakojo lizingu įsigiję automobilius, kurių kaina siekė apie 30 tūkstančių eurų. Viena moteris sakė, kad jos tėvai išsimokėtinai perka įvairius daiktus – nuo telefonų iki televizorių. Pirkėjas svarstė, kad dalis žmonių galbūt neturi pakankamai pinigų, o kiti tiesiog neapskaičiuoja savo galimybių.
Už prekes mokančių dalimis daugėja
Pardavėjai pastebi, kad gyventojai vis dažniau renkasi mokėjimą dalimis, kai įsigyja televizorius, telefonus, šaldytuvus ar kitą buitinę techniką. Finansinių įsipareigojimų pirkėjai vengia vis rečiau.
Tačiau skolinimosi augimas neapsiriboja vartojimo prekėmis. Per šių metų pirmus 9 mėnesius „Swedbank“ gyventojams išdavė 15 procentų daugiau paskolų nei tuo pačiu laikotarpiu anksčiau, o bendra jų vertė perkopė 7 milijardus eurų. Būsto paskolų padaugėjo 16 procentų, o automobilių lizingo finansavimo apimtys išaugo beveik penktadaliu.
„Swedbank“ atstovas Tomas Pulikas nurodė, kad būstui įsigyti besiskolinę klientai vidutiniškai ėmė 129 tūkstančių eurų paskolas, o automobilio lizingui vidutinė pasiskolinta suma siekė 25 tūkstančius eurų. Šiais metais vartojimo paskolų bankas išdavė už 146 milijonus eurų. Trečdalis šių paskolų buvo skirta būsto remontui, o apie 50 milijonų eurų pasiskolinta kitoms reikmėms.
Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų metinės palūkanos per mažiau nei metus padidėjo 0,5 procentinio punkto. Rugpjūtį jos viršijo 4 procentus. Jei gyventojas būtų pasiskolinęs 150 tūkstančių eurų 25 metams, jo mėnesio įmoka dėl to būtų padidėjusi maždaug 40 eurų – iki kiek daugiau nei 800 eurų.
Vartojimo kreditai kainuoja dar daugiau
Vartojimo paskolų metinės palūkanos rugpjūtį vidutiniškai siekė 8,5 procento. Pasiskolinus 10 tūkstančių eurų penkeriems metams, kas mėnesį tektų mokėti daugiau nei 200 eurų.
T. Pulikas teigė, kad paskolų saulės elektrinėms fiksuotos palūkanos nesiekia 5 procentų, būsto remontui – 8 procentų, o automobiliams įsigyti siekia iki 9 procentų.
Vis dėlto galutinė kredito kaina kai kuriais atvejais gali būti gerokai didesnė. Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos narys Rūtenis Šukevičius paaiškino, kad smulkesnių pirkinių finansavimu besiverčiantys skolintojai prie palūkanų neretai prideda mėnesinį kredito administravimo mokestį. Dėl to bendra metinė kredito kaina gali siekti ir 20 procentų.
„Topo Centro“ atstovas Algis Paukštas pateikė telefono pavyzdį: jei prietaisas kainuoja 600 eurų, jį finansuojant galutinė suma gali išaugti iki 750–800 eurų.
Ekonomistų vertinimu, didesnes skolinimosi apimtis lemia ne vien gyventojų noras įsigyti naują būstą, automobilį ar daiktą. Tam įtakos turi ir brangstančios prekės bei nekilnojamasis turtas.
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad Vilniuje pirmąjį ketvirtį būstas per metus pabrango 15 procentų, o antrąjį ketvirtį – 12 procentų. Todėl gyventojai, norėdami įsigyti tokį patį būsto plotą, turi skolintis didesnę sumą.
Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu gyventojų norą skolintis gali prislopinti ekonominis neapibrėžtumas ir aukštos palūkanos.