Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje baigėsi didžiausios komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“. Jose dalyvavo daugiau nei 30 institucijų ir organizacijų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pratybų tikslas – pasirengti užtikrinti gyventojų saugumą, jei kiltų grėsmė valstybės saugumui.
Pratybose tikrinta, kaip veiktų regionas krizės metu
Dalyvius į pratybas subūrė Klaipėdos regioninė karo komendantūra. Tokios krizės atveju ji turėtų rūpintis, kad miestuose toliau veiktų savivaldos ir gydymo įstaigos, nenutrūktų vandens bei elektros tiekimas, o gyventojai jaustųsi kuo saugesni ir gautų būtinąsias paslaugas.
Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas pulkininkas Danas Mockūnas pabrėžė, kad kariuomenė tokiose situacijose neveiktų viena. Į bendrą valstybės gynybos planą įsitraukia pareigūnai, medikai, valstybės ir savivaldos institucijos, įmonės bei įstaigos. Pasak jo, kiekvienas dalyvis turi savo atsakomybę ir kompetenciją, o valstybės gynyba prasideda nuo pasirengimo, tarpusavio pasitikėjimo, aiškaus pareigų pasiskirstymo ir gebėjimo veikti tuomet, kai sprendimams lieka nedaug laiko.
Kariuomenės duomenimis, pratybose dalyvavo daugiau kaip 1,7 tūkst. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Ginkluoto pasipriešinimo šauliai saugojo elektros, šilumos ir vandens tiekimui svarbius objektus, patruliavo, kontroliavo transporto bei žmonių judėjimą ir vykdė teritorinės gynybos užduotis.
Žvalgybai buvo naudojamos kelios bepiločių orlaivių komandos. Neginkluoto pasipriešinimo šauliai padėjo evakuoti gyventojus, organizavo maitinimą ir aprūpinimą, stabilizavo sužeistuosius bei atliko kitas paramos užduotis.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis teigė, kad ypač sustiprėjo šaulių pajėgumai bepiločių orlaivių ir medicinos srityse. Vis dėlto, jo vertinimu, svarbiausia yra gebėjimas veikti kartu. Ilgiau bendradarbiaudami su karo komendantūromis, pratybų dalyviai geriau supranta vieni kitų vaidmenis ir gali veikti nešvaistydami laiko pakartotiniams paaiškinimams.
Dalis pratybų buvo skirta informacinėms operacijoms ir kibernetiniam saugumui. Tuo metu tikrintas Klaipėdos rajono savivaldybės informacinių technologijų infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
Pratybose taip pat dalyvavo savivaldybių, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medicinos įstaigų, kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Bendros užduotys suteikė galimybę įvertinti partnerių pajėgumus ir praktiškai patikrinti, kaip skirtingų sričių specialistai galėtų vieni kitiems padėti rūpindamiesi savo bendruomenėmis.