Spalio 10-ąją lankytojams duris atvers nauja MO muziejaus paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Prieš oficialų atidarymą surengtas vakaras, kuriame ekspozicija pristatyta kviestiniams svečiams.
Renginyje apsilankė nemažai gerai žinomų Lietuvos žmonių. Tarp jų buvo ir televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė, į vakarą atvykusi kartu su sužadėtiniu, „Nordwealth Family Office“ vadovu Roku Iščiuku.
Paroda kvies iš naujo pažvelgti į technologijas
Parodoje žmogaus ir technologijų santykį nagrinės daugiau nei 40 Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Ekspozicijoje pristatomi ir pasaulinės reikšmės medijų meno darbai iš ZKM | Meno ir medijų centro Karlsrūhėje kolekcijos.
Lankytojai galės pamatyti videomeno pradininku vadinamo Nam June Paik instaliaciją, didelės apimties Kate Crawford ir Vladan Joler meninį-mokslinį kūrinį, taip pat Lietuvos menininkų Pakui Hardware, Emilijos Škarnulytės ir kitų autorių darbus.
„Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“ pirmą kartą Lietuvoje pristatys istoriniu požiūriu svarbius kūrinius iš vienos didžiausių pasaulyje medijų meno kolekcijų, priklausančios ZKM Meno ir medijų centrui Karlsrūhėje.
MO muziejuje vykusioje spaudos konferencijoje ZKM direktorius Alistair Hudsonas pabrėžė, kad šiandien ypač svarbu bendradarbiauti ir veikti tinkliškai, kaip tai daro technologijos, persmelkiančios įvairias gyvenimo sritis. Jo teigimu, muziejai tampa viena iš nedaugelio viešųjų erdvių, kuriose galima kalbėtis apie kultūrą plačiąja prasme ir ieškoti kitokio gyvenimo modelio, įtraukiant technologijas, bet išsaugant žmogiškosios kultūros erdvę.
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė akcentavo, kad paroda suteiks galimybę kritiškai apmąstyti žmogaus, visuomenės ir technologijų ryšį. Ji atkreipė dėmesį į varžybas dėl dirbtinio intelekto plėtros, prilyginamas branduolinio ginklavimosi lenktynėms, ir pačių kūrėjų keliamą žmonijos išnykimo grėsmę. Muziejus lankytojus kviečia atsitraukti nuo viešojoje erdvėje konkuruojančių radikalių nuomonių ir į technologijas pažvelgti iš platesnės perspektyvos.
Ekspozicija pasakos ne tik apie naujausias inovacijas
Parodoje bus kalbama apie dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją, robotiką ir biotechnologijas, tačiau joje reikšmingą vietą užims ir prieš du ar daugiau dešimtmečių sukurti darbai, tapyba, skulptūra bei piešiniai.
Skirtingų medijų derinys leis klausti, ką apskritai vadiname technologija, ir nagrinėti ją platesniame istoriniame kontekste. Ekspozicijoje taip pat bus galima stebėti, kaip skaitmeninių vaizdų ir informacijos srautai, interneto bei žaidimų estetika veikia tradicinėmis priemonėmis kuriamų vaizdų temas ir formą.
Parodos kuratorius, kritikas, menotyros daktaras ir Vilniaus dailės akademijos docentas Jurijus Dobriakovas teigė, kad ekspozicija nėra vien apie technologijas. Ja siekiama kalbėti apie tai, iš ko šiandien susideda mūsų realybė, kas ją apibrėžia, o kas gali ją užtemdyti. Technologijos, anot jo, nebėra atskira sritis – jos yra žmogaus aplinkoje, kasdienybėje ir pačiame žmoguje.
Parodoje rodomi daugiau nei 40 autorių darbai, didelė jų dalis sukurta po 1990-ųjų. Vis dėlto ekspozicija nėra chronologinė meno ir technologijų istorijos apžvalga. MO muziejaus kuratorius ir menotyrininkas Marius Armonas aiškino, kad jos struktūra lankytojus panardina į skirtingus tarpusavyje susijusius kontekstus ir temas.
Parodoje bus keliami klausimai apie skirtingų sistemų, mokslo sričių ir meno kūrinių sąveiką, klimato kaitos bei karo technologijų ryšį, taip pat apie tai, ar mašinos gali mąstyti be žmogaus ir ar žmogus gali apsieiti be mašinų.
Kuratoriai siekė išvengti moralizavimo ir kategoriškų vertinimų. Ekspozicijoje greta kritiško požiūrio į technologijas bus galima išvysti žaismingų bei netikėtų eksperimentų, todėl lankytojams siūloma nepoliarizuojanti perspektyva.
Parodos kuratorė, kultūros, sociologijos, mokslo ir technologijų tyrėja dr. Eglė Rindzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad informacinės ir automatizuotos technologijos gali padėti stiprinti demokratiją bei horizontalesnį bendravimą, tačiau jos taip pat naudojamos karinėje industrijoje, kuriant dronus ir sekimo sistemas. Parodos rengėjai tikisi, kad lankytojai atpažins įvairius technologijų aspektus ir supras, jog diskusijoms apie jas nebūtinas tikslusis mokslas ar inžinerijos diplomas.
Greta pasaulinių vardų – Lietuvos menininkų darbai
MO muziejuje bus eksponuojami tiek Lietuvos kūrėjų, tiek žinomų tarptautinių medijų meno autorių darbai iš ZKM kolekcijos.
Tarp jų – Nam June Paik kūrinys „Interneto svajonė“, sudarytas iš 52 monitorių. 1994 metais sukurta instaliacija atspindi menininko dar XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje įsivaizduotą pasaulinį komunikacijos tinklą, dar prieš internetui tampant kasdienio gyvenimo dalimi. Monitoriuose besikeičiantys vaizdai sukuria pulsuojantį žmonių, spalvų ir įvairių medijų fragmentų koliažą.
Į parodą taip pat atkeliavo Kate Crawford ir Vladan Joler sukurtas didelio formato kūrinys-žemėlapis „Skaičiuojant imperijas“. Šis darbas, sudėliotas per kelerius metus trukusį mokslinį tyrimą, leidžia nagrinėti komunikacijos, skaičiavimo ir kontrolės struktūrų raidą pasaulyje nuo 1500-ųjų.
Ekspozicijoje bus galima pamatyti ir interaktyvaus meno pradininkų Christos Sommerer bei Laurent Mignonneau instaliaciją „A-Volve“. 1994 metais sukurtas akvariumą primenantis darbas vaizduoja virtualią interaktyvią aplinką, kurioje juda dirbtiniai organizmai. Lankytojai gali sukurti naują būtybę ją nupiešdami pirštu ekrane.
Su ZKM kolekcijos kūriniais dialogą kurs Lietuvos menininkų darbai. Be Emilijos Škarnulytės, Žilvino Kempino, Julijono Urbono, Pakui Hardware ir kitų gerai žinomų autorių kūrybos, bus pristatyti ir savo profesinį kelią pradedančių menininkų darbai.
Jurijus Dobriakovas teigė, kad parodoje svarbu parodyti ne tik didžiuosius medijų meno, mokslo ir technologijų vardus, bet ir kylančius kūrėjus, kurių dalis dar studijuoja arba neseniai baigė Vilniaus dailės akademiją ar kitas meno institucijas. Tokia kaimynystė leis pamatyti skirtingų laikotarpių kūrinių ryšius, o jauniems menininkams – įvertinti savo kūrybinės praktikos profesionalumą.
Atidaryme pasirodys ir robotas iš Lenkijos
Spalio 10 dieną, šeštadienį, vyksiančiame parodos atidarymo MOratone lankysis humanoidinis robotas iš Lenkijos Edward Warchocki. Socialiniuose tinkluose milijonus peržiūrų surenkantis interneto fenomenas garsėja žmogišku humoro jausmu ir netikėtomis situacijomis. Bendradarbiaujant su „Go Vilnius“, tai bus viena pirmųjų jo kelionių už Lenkijos ribų.
MOratono programos sudarytoja Agnė Vidugirytė teigė, kad roboto apsilankymas žaismingai pratęs parodos temas apie dirbtinį intelektą, automatizaciją ir technologijų perimamus vaidmenis, anksčiau laikytus išskirtinai žmogiškais. Edwardo sąmoningai žmogiška ir šiek tiek absurdiška „asmenybė“ kartu leis pažvelgti į technologinį optimizmą ir paklausti, kodėl mašinose taip norime įžvelgti žmogų.
Atidarymo dieną nuo 14 iki 20 valandos Edwardas judės po skirtingas muziejaus erdves, bendraus su lankytojais, komentuos meno kūrinius ir dalyvaus programoje lietuvių, anglų bei lenkų kalbomis.