Daugelyje mokyklų jau nustačius mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimus, iki kovo bus vertinama, kaip šios taisyklės veikia praktiškai. Po vertinimo gali būti sprendžiama, ar Lietuvai reikia bendros nacionalinės tvarkos.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad galimybė pereiti prie nacionalinio sprendimo tebėra svarstoma. Tačiau, jo žodžiais, pirmiausia būtina surinkti išsamią informaciją apie mokyklose patvirtintų taisyklių taikymą. Prie šio klausimo, tikėtina, bus grįžta pavasarį.
Apie tai kalbėta antradienį Prezidentūroje, prezidentui Gitanui Nausėdai su Vyriausybės nariais aptariant vaikų saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimą.
BNS skelbė, kad Seimas balandį priėmė įstatymo pataisas, įpareigojančias pačias mokyklas parengti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijas.
ŠMSM kiekybinio tyrimo duomenimis, 91 proc. mokyklų įstaigose visiškai uždraudė naudoti mobiliuosius telefonus. Kitose mokyklose įrenginius galima naudoti tik gavus mokytojo leidimą. Taip pat numatytos išimtys, kai telefonai reikalingi mokymuisi.
81 proc. mokyklų telefonų naudojimą riboja ir per išvykas bei renginius. Tose įstaigose, kur įrenginiai leidžiami ugdymo reikmėms, draudžiama juos naudoti filmavimui ir fotografavimui.
Iki kovo ŠMSM planuoja atlikti kokybinį mokyklose priimtų taisyklių vertinimą. V. Augustinavičiaus teigimu, dabartinis procesas yra naudingas, tačiau jo rezultatus ir efektyvumą dar reikia išanalizuoti.
Mokyklų vadovai, pasak prezidento patarėjo, taip pat kelia papildomo finansavimo klausimą. Jo gali prireikti saugiam telefonų surinkimui ir laikymui, be to, neaišku, kokia teisinė atsakomybė tektų pedagogams už jiems patikėtus įrenginius.
V. Augustinavičius pabrėžė, kad prezidentas siekia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo, o ar toks sprendimas bus pasirinktas, turėtų paaiškėti po kokybinio vertinimo.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius nurodė, kad šį tyrimą pavesta atlikti Nacionalinei švietimo agentūrai. Kaip konkrečiai jis bus vykdomas, viceministras nedetalizavo.
Rengiamas nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje planas
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad Policijos departamentas parengė nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje prevencijos priemonių planą 2026–2030 metams.
Šiuo metu dokumentas tvirtinamas. Jame numatyti du pagrindiniai prioritetai: nepilnamečių seksualinio išnaudojimo prevencija internete ir vaikų įtraukimo į nusikalstamas veikas užkardymas.
M. Katelyno teigimu, būtina ieškoti būdų kovoti ne tik su nusikaltimų padariniais, bet ir su jų priežastimis. Tam, pasak ministro, reikalingi technologiniai sprendimai, leidžiantys grėsmes nustatyti kuo anksčiau.
Šiuo metu dalis informacijos apie galimus nusikaltimus skaitmeninėje erdvėje tikrinama rankiniu būdu, o naudojami įrankiai nėra pakankamai veiksmingi. Todėl planuojama plėsti automatizuotą informacijos paiešką ir filtravimą.
Ministras taip pat pabrėžė, kad vaikų saugumas negali priklausyti vien nuo tėvų ir pačių vaikų atsargumo. Jo teigimu, platformos turėtų ne tik reaguoti į pažeidimus, bet ir imtis priemonių, kad pavojai būtų pastebėti dar iki galimos žalos atsiradimo.
Didesnę atsakomybę už vaikų saugumą, anot M. Katelyno, turėtų prisiimti technologijų platformos. Lietuva ketina aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuos klausimus Europos Sąjungoje (ES).
ES lygmeniu rengiamu Vaikų aktu taip pat siekiama suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus. Taip būtų mažinami skirtumai tarp atskirose Bendrijos valstybėse taikomų nacionalinių taisyklių.
Europos Komisija pasiūlymų dėl pristatyto ES Vaikų akto laukia iki gruodžio. Dokumentas dar nėra priimtas ir įsigaliojęs.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sakė, kad jo vadovaujama ministerija galėtų koordinuoti bendradarbiavimą su „FinTech“ bendruomene ir prisidėti prie Europos Komisijos kuriamo įrankio tobulinimo.
Pasak ministro, duomenų saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų. „FinTech“ sektorius galėtų padėti nustatyti technines spragas ir galimus sistemos apėjimo būdus, kad amžiaus patvirtinimas veiktų patikimai.
E. Grikšas atkreipė dėmesį, kad siūlomame įrankyje šiuo metu numatyta galimybė prašyti vartotojo asmens duomenų, veido atvaizdo ir asmens dokumento kopijos. Bendradarbiaujant būtų galima ieškoti sprendimų, leidžiančių amžių patikrinti neprašant perteklinės informacijos.
Akcentuojama pagalba, o ne tėvų baudimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė taip pat laikėsi pozicijos, kad didesnė atsakomybė už vaikų saugumą turėtų tekti platformoms, o ne tėvams.
Jos teigimu, platformos, kurios kuria dizainą ir įtraukųjį turinį, turėtų prisiimti didesnę atsakomybės dalį.
Susitikime buvo svarstoma, ar už vaikų elgesį skaitmeninėje erdvėje tėvams reikėtų nustatyti papildomą administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Tačiau R. Tamašunienė abejojo, ar toks sprendimas padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti vaikų saugumą.
Ministrės vertinimu, draudimai ir bausmės nesiderintų su valstybės siekiu gerinti demografinę situaciją, nes tėvai galėtų įvertinti, kad tėvystė dėl vaiko netinkamo elgesio internete gali tapti dar brangesnė.
Pasak V. Augustinavičiaus, taip pat diskutuota apie galimybę sveikatos apsaugos sistemoje apibrėžti ligų grupę, susijusią su probleminiu interneto naudojimu. Kartu būtų galima nustatyti naują diagnostikos ir gydymo protokolą, skirtą priklausomybei nuo ekranų.
Prezidento patarėjas teigė, kad tai sudarytų prielaidas kompensuoti gydymo ir reabilitacijos paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis nurodė, kad kol atnaujinama tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, ieškoma tarpinių sprendimų. Jie turėtų padėti greičiau suteikti pagalbą jaunuoliams, kenčiantiems nuo priklausomybės ekranams.