Pokalbio su Europos šalių lyderiais metu Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad Maskva neketina atsisakyti tikslo perimti viso Ukrainos Donbaso kontrolę. Kaip skelbia agentūra, europiečiai į tai atsakė pabrėždami, kad būtina pasiekti „teisingą“ taiką.
Danijos premjerė pasigedo koordinavimo
Norvegijos ir Suomijos lyderių pokalbį su V. Putinu sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Nors Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas teigė kalbėję tik savo šalių vardu, M. Frederiksen apgailestavo, kad iniciatyva nebuvo derinta su kitomis valstybėmis.
Danijos premjerė žurnalistams sakė labai skeptiškai vertinanti Norvegijos ir Suomijos sprendimą, nes apie jį nebuvo informuoti nė vieni iš kitų partnerių. Ji taip pat teigė nežinanti, ko abi šalys tikėjosi tokiu veiksmu pasiekti.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių vadovų susitikime. Jame taip pat dalyvauja J. G. Store ir A. Stubbas.
Norvegijos ministras pirmininkas savo ruožtu pareiškė, kad šiandien tiesioginio dialogo su Rusijos vadovybe galimybė neturėtų priklausyti vien JAV administracijai – ją turėtų turėti ir Europos valstybės.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu diplomatinėmis priemonėmis mažinti įtampą kare, kuris nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europoje pareikalavo daugiausia aukų nuo Antrojo pasaulinio karo.
Suomijos prezidentas bendrame pareiškime su J. G. Store teigė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos ir visos Europos saugumą, todėl konfliktui užbaigti reikalingos tiesioginės derybos.
Pareiškime nurodyta, kad skambutis buvo surengtas „pasikonsultavus su Ukraina“. Prieš tai, spalio 20 d., Osle susitiko J. G. Store, A. Stubbas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Nuotoliniu būdu susitikime taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą susitikti su V. Putinu.
Helsinkyje vykstančiame Šiaurės šalių vadovų susitikime J. G. Store žurnalistams sakė, kad 90 minučių trukusio pokalbio metu paaiškėjo esant „didelių nuomonių skirtumų“ dėl Ukrainos.
Lyderiai ragino mažinti įtampą
Kremlius pranešė, kad V. Putinas pokalbio metu tvirtino, jog būtent Europos Sąjungos ir NATO „konfrontacinė politika (…) lemia karo veiksmų užsitęsimą“.
Taip pat paskelbta, kad trys lyderiai sutarė ir toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
A. Stubbas ir J. G. Store teigė pokalbį inicijavę norėdami aptarti pastangas užbaigti karą, taip pat skatinti taiką ir stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo sukeltos kančios bei sugriovimai bus jaučiami ištisas kartas. Todėl, jo teigimu, pokalbyje buvo akcentuota įtampos mažinimo svarba.
A. Stubbas pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po žinios apie skambutį Kyjivas pranešė, kad V. Zelenskis jo rezultatus aptarė su abiem Šiaurės šalių lyderiais.
Suomijos prezidentas pareiškė, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
Vėl auga įtampa tarp JAV ir Ukrainos
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl tapo įtempti po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigia tokiu būdu siekiantis sumažinti naftos kainas, smarkiai pakilusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu reagavo ir į tai, kad D. Trumpas panaikino Rusijai taikytas sankcijas bei, regis, vėl pradėjo artėti prie V. Putino.
Pastaruoju metu Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse buvo dedamos intensyvios diplomatinės pastangos sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, turinčios bendras sienas su Rusija.