Tęsiant nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotus Neries valymo darbus, upės dugne rastas ir iškeltas maždaug 5 metrų ilgio, apie toną sveriantis metalinis vamzdis. Narams, kurie upę nuo atliekų valo jau antrus metus iš eilės, tai buvo sudėtingiausias iki šiol aptiktas objektas.
„Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė teigia, kad rūpinimasis Nerimi yra atsakomybės už miesto aplinką dalis. Anot jos, po vandeniu randami taršos pėdsakai primena, jog miesto gamtos vertybėms reikia nuolatinio dėmesio ir priežiūros.
Toną sveriantį vamzdį teko tempti iki paplūdimio
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis pasakoja, kad vamzdis išsiskyrė ne tik dydžiu, bet ir sudėtingomis iškėlimo aplinkybėmis.
Jo vertinimu, maždaug penkių metrų ilgio metalinis vamzdis galėjo būti naudojamas šilumos tinkluose arba nuotekų sistemoje. Kaip jis pateko į upę, nėra aišku – neatmetama galimybė, kad objektą iš kitos vietos atnešė stipri srovė.
Radinys gulėjo tokioje vietoje, kur sunkioji technika nuo kranto privažiuoti negalėjo. Todėl į jo pašalinimą įsitraukė Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Grinda“.
„Grindos“ veiklų valdymo grupės vadovas Matas Milius nurodo, kad vamzdžio nebuvo įmanoma iškelti ten, kur jis rastas. Todėl narai jį nutempė iki Valakampių I-ojo paplūdimio, iš kur objektas saugiai iškeltas į krantą.
Visa operacija užtruko apie dvi valandas. Manoma, kad vamzdžiui yra apie 40 metų ir į Nerį jis greičiausiai pateko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu radinys laikomas miesto tvarkymo bendrovės teritorijoje, o vėliau bus utilizuotas kartu su kitomis juodojo metalo atliekomis.
K. Skrupskelis pabrėžia, kad upėje likęs toks objektas ilgainiui galėtų kelti grėsmę. Rūdijant metalui į vandenį patektų jo oksidai, o nukritus vandens lygiui vamzdis galėtų tapti kliūtimi ir pavojumi upe plaukiantiems žmonėms.
Narų krepšelyje – šimtai kilogramų padangų ir stiklo
Šiemet narai jau išvalė maždaug 2 kilometrų Neries ruožą nuo Verkių, ties Trinapolio vienuolynu, iki Žirmūnų tilto. Iš viso sostinėje šiais metais planuojama sutvarkyti 7,5–8 kilometrų ilgio upės atkarpą.
Iki šiol iš dugno iškelta apie 800 kilogramų įvairių padangų – nuo lengvųjų automobilių iki sunkvežimių ir traktorių. Jos perduotos perdirbti atliekų tvarkymo bendrovei „Ecoservice“. Taip pat surinkta daugiau nei 100 kilogramų stiklo pakuočių, kurios nukreiptos perdirbti.
Tarp kitų radinių buvo apie 30 kompaktinių diskų, ąžuolinė gintaro šlifavimo mašina, vaikiškas triratukas ir rogutės. K. Skrupskelio teigimu, tokia radinių įvairovė rodo, kad upės dugne kaupiasi skirtingos kilmės atliekos: kai kurios galėjo į vandenį patekti atsitiktinai, tačiau dalis, tikėtina, buvo išmesta tyčia.
Valymą stabdo drumzlinas vanduo ir stipri srovė
Daugelyje valomos Neries vietų dugnas yra lygus ir smėlėtas, tačiau narams tenka dirbti ir sudėtingesnėmis sąlygomis. Kai kur upės gylis siekia apie 4,5 metro, todėl susidaro stipri srovė, o po vandeniu trūksta šviesos.
Darbus apsunkina ir permainingi orai. Po lietaus vanduo tampa toks drumstas, kad matomumas po vandeniu gali sumažėti iki nulio. Dėl to suplanuotus nėrimus kartais tenka atidėti ir laukti, kol sąlygos pagerės.
Nepaisant iššūkių, Neries valymas tęsiamas. K. Skrupskelis pabrėžia, kad tokio masto darbams reikalingas ilgalaikis palaikymas: privačių įmonių parama leidžia valyti ilgesnes upės atkarpas, pasirūpinti įranga ir tinkamai sutvarkyti surinktas atliekas.
Pirmajame Neries valymo etape praėjusiais metais narai iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir sutvarkė ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje planuojama išvalyti visą per Vilnių tekančią Neries dalį – iš viso 24 km.
Neries tvarkymas nėra pirmoji „Darnu Group“ aplinkosauginė iniciatyva. Anksčiau buvo valoma Vilnelės vaga, o per trejus metus šios akcijos metu surinkta 10 tonų šiukšlių. Iki šiol bendrovė sostinės upių puoselėjimui skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų.