Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) svarsto modelį, pagal kurį daliai gyventojų pajamų deklaracijas pateiktų pati. Tačiau kol kas neaišku, kam tektų atsakomybė, jei inspekcijos parengtoje deklaracijoje būtų klaidų.
Šiuo metu VMI į deklaracijas įkelia turimus duomenis apie gyventojų pajamas. Vis dėlto žmogus, kuriam privalu deklaruoti pajamas, turi informaciją patikrinti, prireikus ją papildyti ar pataisyti ir pats pateikti deklaraciją.
Kada deklaraciją pateiktų pati VMI?
VMI vadovas Martynas Endrijaitis tv3.lt teigė, kad inspekcija galėtų pateikti deklaraciją tik tuo atveju, jei turėtų visus duomenis, reikalingus gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) apskaičiuoti. Šiuo metu maždaug 70 proc. gyventojų VMI parengtose deklaracijose nieko nekeičia ir jas pateikia tokias, kokios yra.
Svarstomame modelyje žmogus būtų informuojamas apie VMI pateiktą deklaraciją ir joje apskaičiuotą mokėtiną arba grąžintiną GPM. Informacija būtų siunčiama elektroniniu paštu, o jo neturintiems gyventojams – paštu.
Jei deklaracijoje esantys duomenys būtų teisingi ir išsamūs, gyventojui jos papildomai tvirtinti ar pateikti nereikėtų. Tektų tik sumokėti apskaičiuotą mokestį, jei toks susidarytų, o GPM permoka būtų pervesta į jo sąskaitą. Permoka susidaro tuomet, kai žmogus sumoka daugiau pajamų mokesčio, nei privalėjo.
Jeigu gyventojas nesutiktų su pateiktais duomenimis arba turėtų papildomos informacijos, deklaraciją galėtų pataisyti. Vis dėlto VMI dar nėra nustačiusi nei tokio taisymo termino, nei galimos tvarkos įsigaliojimo datos. Tam pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus.
Advokatų kontoros WIDEN advokatas Arūnas Šidlauskas pabrėžė, kad žmogaus tylėjimas nebūtinai turėtų būti laikomas sutikimu su deklaracija. Teisės aktuose galėtų būti tiesiogiai nustatyta, kada deklaracija laikoma pateikta.
Kam deklaraciją vis tiek tektų pildyti patiems?
Patys deklaraciją turėtų pateikti gyventojai, kurių pajamų ar kitų reikalingų duomenų VMI neturėtų arba gautų per vėlai. Tai galėtų būti žmonės, pajamų gavę užsienyje ar iš kitų gyventojų, vykdantys individualią veiklą arba dirbantys su verslo liudijimu.
Gavus pajamų užsienyje, gali prireikti nurodyti jų pobūdį, užsienyje sumokėtus mokesčius ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Individualios veiklos pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo pajamų, iš kurių atimtos veiklos išlaidos. Gyventojas gali pasirinkti atskaityti faktines, dokumentais pagrįstas išlaidas arba 30 proc. pajamų sumą. Kadangi VMI ne visada žino nei tikrąsias žmogaus išlaidas, nei jo pasirinkimą, šiuos duomenis turėtų pateikti pats gyventojas.
Kas atsakytų, jei deklaracijoje liktų klaida?
Pagal dabar galiojančią tvarką už deklaruotų duomenų teisingumą pirmiausia atsako pats gyventojas.
A. Šidlausko vertinimu, jei ateityje deklaracijas būtų galima pateikti be žmogaus patvirtinimo, atsakomybės ribos priklausytų nuo naujosios tvarkos. Kol ji nepatvirtinta, nėra pagrindo teigti, kad gyventojo atsakomybė sumažėtų arba visiškai išnyktų.
Jei žmogus sumokėtų per mažai mokesčio, trūkstamą sumą pagal dabartinę tvarką reikėtų primokėti. Delspinigiai ir bauda būtų vertinami atskirai.
Delspinigiai paprastai skaičiuojami už pavėluotai sumokėtą mokestį, tačiau nuo jų galima būti atleistam, jei gyventojas įrodytų, kad dėl pažeidimo nėra kaltas. Tokiu atveju svarbu nustatyti, dėl ko atsirado klaida ir ar žmogus galėjo ją pastebėti.
Vien tai, kad neteisingi duomenys buvo pateikti VMI, savaime nuo delspinigių neatleidžia. Tačiau delspinigiai neskaičiuojami, kai dėl pačios VMI klaidos gyventojui nepagrįstai grąžinama ar įskaitoma per didelė mokesčio permoka. Įskaityta permoka naudojama žmogaus mokėtiniems mokesčiams padengti.
Jei mokestinio patikrinimo metu nustatoma, kad mokėtinas mokestis buvo neteisėtai sumažintas, gali būti skiriama 20–100 proc. trūkstamos sumos bauda. Gyventojas nuo jos gali būti atleistas, jeigu įrodo, kad dėl pažeidimo nėra kaltas.
VMI svarsto papildomą laiką be delspinigių
Jei žmogus laiku nepateiktų duomenų, kuriuos privalėjo deklaruoti pats, vėliau jam galėtų tekti primokėti mokesčio. M. Endrijaičio teigimu, nuo šios sumos delspinigiai būtų skaičiuojami pagal dabar galiojančias taisykles.
Kitokia situacija galėtų būti tada, kai mokėtina suma pasikeistų ne dėl gyventojo veiksmų, o, pavyzdžiui, darbdaviui vėliau pateikus naujus ar patikslintus duomenis apie darbuotojo pajamas. Tokiais atvejais svarstoma nustatyti papildomą terminą padidėjusiam mokesčiui sumokėti, per kurį delspinigiai nebūtų skaičiuojami.
Kiek truktų šis terminas, kol kas nenurodyta. VMI taip pat nepaaiškina, kas konkrečiai atsakytų už jos pačios klaidą – tai turėtų būti nustatyta priėmus įstatymų pakeitimus.
Kiek laiko galima taisyti pajamų deklaraciją?
Šiuo metu klaidą galima ištaisyti per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Joje reikia pasirinkti jau pateiktą deklaraciją, pataisyti duomenis ir dokumentą pateikti iš naujo.
GPM deklaracijoms paprastai taikomas einamųjų ir penkerių praėjusių metų laikotarpis. Tačiau GPM nuo individualios veiklos pajamų daliai atvejų taikomas bendrasis trejų praėjusių metų terminas.
VMI nurodo, kad žmogui pačiam ištaisius klaidą mokestinė bauda neskiriama. Vis dėlto teisingą deklaraciją būtina pateikti iki dienos, kurią inspekcija išrašo pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą. Jei po patikslinimo paaiškėtų, kad GPM buvo sumokėta per daug, permoką būtų galima susigrąžinti.
Laiku pateikus teisingą metinę deklaraciją, permoka paprastai grąžinama iki liepos 31 dienos. Jei deklaracija pateikiama arba patikslinama pasibaigus deklaravimo terminui, pinigai grąžinami ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisingos deklaracijos pateikimo ar patikslinimo.
Su VMI sprendimu dėl papildomai apskaičiuoto mokesčio nesutinkantis gyventojas gali pateikti skundą. Mokestinio ginčo atveju tai paprastai reikia padaryti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo.
Pateikus skundą, ginčijamos sumos priverstinis išieškojimas paprastai sustabdomas. Tačiau VMI teigia, kad skundą ar jo dalį atmetus delspinigiai skaičiuojami ir už visą ginčo nagrinėjimo laiką.
NT mokesčio deklaraciją jau pateiks VMI
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui panaši tvarka jau įtvirtinta įstatyme. Už 2026 metus mokestį gyventojams apskaičiuos, deklaraciją užpildys ir pateiks pati VMI. Tai ji turės padaryti iki 2027 metų kovo 1 dienos, o gyventojai mokestį privalės sumokėti iki kovo 15 dienos.
Įmonės deklaracijas ir toliau teiks pačios, tačiau VMI joms parengs preliminarias deklaracijas.
Gyventojas, nesutinkantis su VMI apskaičiuotu NT mokesčiu, galės per VMI savitarną, elektroniniu arba paprastu paštu, taip pat atvykęs į aptarnavimo skyrių pateikti papildomą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus. Inspekcija duomenis patikrins ir, jei reikės, mokestį perskaičiuos.
Jeigu po perskaičiavimo mokėtina suma padidėtų, ją reikėtų sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo deklaracijos perskaičiavimo dienos. Jei paskutinė diena sutaptų su savaitgaliu ar šventine diena, terminas būtų nukeliamas į pirmą darbo dieną. Nesumokėjus laiku, būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai.
Gyventojas taip pat galėtų ginčyti turto vertę, pagal kurią apskaičiuotas mokestis. NT mokesčiui naudojami Registrų centro nustatytos mokestinės vertės duomenys. Nesutinkantis su šia verte žmogus gali kreiptis į Registrų centrą dėl jos peržiūros, o įstatyme numatytais atvejais – prašyti taikyti individualiu vertinimu nustatytą vertę.