Šilumos kainos Lietuvoje toliau kyla. Šį spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, šiluma vidutiniškai pabrango 30 proc., o lapkritį jos kaina dar didės. Vėstant orams gyventojai baiminasi didelių sąskaitų, o ministrė Inga Ruginienė svarsto, kad valstybės biudžete gali prireikti daugiau lėšų, nei buvo numatyta anksčiau.
Panevėžietė Laura pasakojo, kad praėjusių metų lapkritį už šilumą savo 45 kv. m bute sumokėjo beveik 50 eurų. Šiemet Panevėžyje šilumos energija kainuoja maždaug 50 proc. daugiau nei prieš metus, todėl moteris nerimauja dėl artėjančių mokėjimų.
„Brangsta ir dar brangs, tai nežinau, ar 200 eurų už nepilnų 46 kv. m butą pakaks sumokėti už šildymą“, – sakė Laura.
Prie didesnių sąskaitų prisideda ir kuro kainos
Panevėžietė taip pat kritikuoja namo administratorius. Jos teigimu, jie tinkamai nesureguliuoja šildymo sistemos, todėl švaistoma šiluma ir gyventojų pinigai.
Laura nurodė, kad namo pirmininkai iki šiol nesugeba tinkamai sureguliuoti pagal lauko temperatūrą veikiančių apskaitos prietaisų ir palaikyti sistemos balanso. Jos vertinimu, dėl tokio neūkiškumo didėja ir sąskaitos.
„Panevėžio energijos“ direktorius Tomas Jukna aiškino, kad šiemet šiluma brangsta dėl didesnių kuro kainų ir dešimtadaliu išaugusio PVM.
Pasak jo, reikšmingiausią įtaką turi perkamas kuras: smarkiai pabrango skiedra ir dujos. Dujos ypač svarbios šildant Kėdainius. Mažėjant „Lifosos“ gamybai, mažėja ir įmonei tiekiamos šilumos kiekis, todėl trūkstamą dalį tenka kompensuoti perkant labai brangias dujas.
Vilniuje spalį šilumos energija buvo pigiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Vis dėlto lapkritį jos kaina turėtų padidėti trečdaliu ir priartėti prie kitų miestų kainų.
„Miesto gijų“ atstovas Titas Atraškevičius teigė, kad kainų augimą lemia energetikos išteklių krizė. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, šiemet šiluma pabrango 36 proc. Be to, pernai buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas, o šiemet jis siekia 21 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus šilumos energija Lietuvoje vidutiniškai pabrango 30 proc. Medienos kuras, įskaitant granules ir briketus, kainuoja 45 proc. daugiau, o elektros kaina išaugo dešimtadaliu.
Ministerija žada didinti biokuro pasiūlą
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad ministerija ieško sprendimų, kurie padėtų pristabdyti šilumos kainų augimą. Viena pagrindinių krypčių – didinti biokuro pasiūlą ir taip mažinti kainų spaudimą šildymo sezono metu.
Ministras sakė, kad nuo pirmųjų šios Vyriausybės darbo dienų nacionaliniu mastu nuspręsta imtis priemonių biokuro pasiūlai didinti. Biokuras naudojamas maždaug 60 proc. centralizuoto šildymo, o šį rodiklį siekiama padidinti iki 30 proc. Biokuro rinkoje, pasak L. Savicko, jau pastebimas kainų augimo stabilizavimasis.
Taip pat teigiama, kad siekiama užtikrinti sklandų šildymo kompensacijų skyrimą. Ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, jog dėl kuro ir energijos kainų augimo bus dedamos maksimalios pastangos, kad kompensacijos turintiems teisę jas gauti žmonėms būtų išmokėtos šį sezoną.
Vyriausybė prognozuoja, kad šį šildymo sezoną kompensacijos gali būti skirtos daugiau nei 170 tūkst. gyventojų. Tai būtų beveik dešimtadaliu daugiau nei praėjusį sezoną.