Apsėdimai ir egzorcizmai dažnai vaizduojami filmuose: juose demonstruojami žmonės, kalbantys nesuprantama kalba, atliekantys nenatūralius judesius ar net levituojantys. Tačiau realybėje tokias situacijas įvertinti nėra taip paprasta, o neįprastas elgesys savaime dar nereiškia demoniško poveikio.
Apie apsėdimą, egzorcizmą ir tai, kaip reikėtų vertinti panašias patirtis, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.
Emocijų ir apsėdimo painioti nereikėtų
Kunigas pastebi, kad žmonių požiūrį į apsėdimus neretai formuoja prietarai, įvairūs tikėjimai ir iš smalsumo rengiami spiritizmo seansai. Dėl to kai kurie ima manyti, kad jų gyvenime veikia piktosios jėgos, nors tikrosios sunkumų priežastys gali būti visiškai kitokios.
Bažnyčioje tokiais atvejais žmogus gali būti nukreiptas pas egzorcistą – dvasininką, turintį daugiau kompetencijos vertinti panašias situacijas.
Pasak M. Šlausto, apsėdimo atvejų iš tiesų pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. Kasdienėje kalboje žmonės neretai sako, kad kas nors „elgiasi kaip velnio apsėstas“, bet dažniausiai tai būna tik posakis.
Vienas blogas poelgis, nesėkmės ar gyvenimo sunkumai dar neleidžia daryti išvados, kad žmogus yra apsėstas. Todėl, kunigo teigimu, labai svarbu neskubėti vertinti situacijos ir nedaryti išvadų neturint pakankamai informacijos.
Tokiais atvejais jis tikintiesiems pirmiausia pataria kreiptis į savo dvasininką. Pokalbis gali padėti išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta, nes problema ne visada susijusi su apsėdimu.
Su tokiais atvejais susidurti teko ir pačiam
M. Šlaustas patvirtino, kad per savo tarnystės metus yra susidūręs su apsėdimo atvejais. Į kunigus žmonės kreipiasi atsinešdami įvairias patirtis, baimes ir klausimus, o kartais mano, kad jų išgyvenimai gali būti susiję su demonišku poveikiu.
Tokiais atvejais žmogus gali būti nukreipiamas pas egzorcistą. Būtent jis įvertina, ar yra pagrindo kalbėti apie apsėdimą, ar sunkumus lemia kitos priežastys, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai.
Klebonas pabrėžė, kad ne visiems atėjusiems reikalingos egzorcizmo apeigos. Kai kuriems pakanka rimto dvasinio pokalbio, palydėjimo ir reguliaraus bendravimo su kunigu ar kitu specialistu, ypač tuomet, kai žmogus išgyvena vidinę krizę.
Dalis žmonių jaučiasi dvasiškai prislėgti, pasimetę ir praradę gyvenimo kryptį. Tokiose situacijose pirmiausia svarbu suteikti palaikymą ir padėti žmogui suprasti, kas su juo vyksta.
Neįprastas elgesys dar nereiškia apsėdimo
Kunigas teigė, kad tam tikri požymiai gali kelti klausimų dėl apsėdimo, tačiau juos lengva supainioti su kitomis būklėmis. Norint tinkamai įvertinti situaciją, reikia kalbėtis su žmogumi, išgirsti jo istoriją, išsiaiškinti patirtus išgyvenimus ir suprasti, kaip visa tai vystėsi.
Vienais atvejais sunkumai gali būti psichologinės kilmės ar susiję su tam tikru sutrikimu, kitais – su dvasinėmis problemomis. Todėl kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai ir atsakingai.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus pats įsitikinęs esąs apsėstas, nors tam nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties Bažnyčios bendruomenė į apsėdimo klausimus žvelgia itin atsargiai: neįprastas elgesys ar sudėtingas gyvenimo etapas automatiškai nelaikomi apsėdimo požymiais.
Jeigu žmogui kyla panašių klausimų ar jis patiria sunkumų, M. Šlaustas pirmiausia rekomenduoja kreiptis į kunigą. Pokalbio metu galima geriau suprasti situaciją, o esant pagrindui žmogus bus nukreiptas tolesnei pagalbai.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad įvairių sunkumų gali kilti ir labai tikinčiose šeimose. Todėl negalima teigti, jog vieni žmonės yra visiškai apsaugoti, o kiti priklauso didesnės rizikos grupei.