Užimtumo tarnybos užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad pusė jaunų žmonių tikisi uždirbti po 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau ekspertai svarsto, ar tokie lūkesčiai atitinka pradedančiųjų galimybes ir darbo rinkos realybę.
L. Dapkaus teigimu, tyrimas tiksliau įvardijo tendencijas, kurios jau kurį laiką buvo matomos darbo rinkoje. Kasmet atliekamos darbdavių apklausos atskleidžia ir išskirtinių situacijų: vieni jauni darbuotojai į darbą nebeateina, nes sunegalavo jų šuo, o kiti teigia perdegę, nors įmonėje dirba trumpiau nei pusę metų.
Jo vertinimu, jaunimo portretas turėtų būti svarbus ne tik darbo rinkos principus ir taisykles kuriantiems žmonėms, bet ir darbdaviams. Tai esą signalas, kad į darbo rinką atėjo karta, turinti kitokių poreikių. Į juos neatsižvelgus, darbuotojų rasti bus vis sunkiau, o įmonėse jie dažnai keisis.
Kita vertus, tyrimo rezultatai yra svarbi žinia ir patiems jauniems žmonėms. Jų lūkesčiai dideli, tačiau darbo rinka keičiasi, o profesijos transformuojasi taip sparčiai, kad dalis žmonių gali joje neberasti vietos.
Pasak L. Dapkaus, pradedantieji ir stažuotojai yra lengvai pakeičiami robotais, kurie tas pačias užduotis gali atlikti nepervargdami. Skaičiai rodo, kad po pandemijos tokių darbuotojų samda smarkiai sumažėjo.
S. Gailiūnas sakė, kad tyrimo rezultatai jo nenustebino, nes panašią situaciją galima matyti ir dabartinėje darbo rinkoje. Jo manymu, siekdami didesnio atlyginimo jauni žmonės ne visada įvertina savo gebėjimus, žinias, kompetencijas ir įgūdžius. Aukšti reikalavimai neretai keliami net nebaigus profesinės ar aukštosios mokyklos.
Ekspertas mano, kad jaunimas pasitiki savimi ir stebi, kaip gyvena kiti jauni žmonės, dirbantys įmonėse bei turintys tam tikrą žinių bagažą. Nenorėdami gyventi prasčiau, jie tikisi tokio paties ar dar geresnio gyvenimo. Tačiau, pasak jo, jaunuoliai dažnai mato norimą gyvenimo būdą, neįvertindami, ko jam pasiekti reikia.
S. Gailiūnas taip pat teigė, kad dalis jaunimo, matydami tėvų gyvenimą, pripranta prie tam tikro komforto ir ima manyti, jog viskas turi būti pasiekiama be didelių pastangų.
Ar 1,5 tūkst. eurų pakanka pragyventi?
G. Gradeckaitė atkreipė dėmesį, kad nemažai žmonių dirba ne dėl patirties, o tam, kad galėtų išgyventi. Jos teigimu, investicijos į studentą Lietuvoje yra labai mažos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. Todėl studentai ir apskritai jauni žmonės dažnai priversti dirbti dėl pragyvenimo.
Jos vertinimu, didmiesčiuose didesni atlyginimo lūkesčiai yra pagrįsti. Nuomos, studijų, maisto ir kitos išlaidos, taip pat planai dėl tolesnio gyvenimo, reikalauja nemažai pinigų. Todėl tyrimo išvada, kad daugiau nei pusė jaunų žmonių nori uždirbti 1,5 tūkst. eurų, jos manymu, yra pagrįsta.
S. Gailiūnas savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuvoje, taip pat ir tarp jaunimo, nedarbo lygis yra aukštas. Kalbant apie pragyvenimą, atlyginimo dydžio nereikėtų vertinti absoliučiai – tam tikromis aplinkybėmis jis galėtų būti ir mažesnis.
Vis dėlto ekspertui abejonių kelia tai, kad dalis jaunuolių dar nėra savarankiški. Jis prisiminė atvejus, kai į darbo pokalbį kandidatas ateina kartu su mama, ir svarstė, ar tokiose situacijose nėra kažko praleista auklėjant ar ruošiantis darbo rinkai.