Viena didžiausių šalies politinių jėgų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – per artėjančius savivaldos rinkimus nekels kandidatų į merus ir savivaldybių tarybas Šalčininkuose bei Visagine. Švenčionių rajone partija ketina pateikti tik kandidatų į tarybą sąrašą.
Toks sprendimas išsiskiria tuo, kad konservatoriai ne kartą yra kalbėję apie būtinybę stiprinti tautinių mažumų gausiai gyvenamų regionų įtrauktį. Partija pabrėžė siekį glaudinti vietos bendruomenių ryšį su valstybe, daugiau dėmesio skirti Pietryčių Lietuvai ir didinti šių teritorijų atsparumą priešiškų valstybių įtakai.
TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad Šalčininkuose ir Visagine partijai jau ne vienus rinkimus nepavyksta suburti pakankamai stiprių vietos komandų. Pasak jo, į šiuos regionus buvo vykstama ir mėginta telkti žmones, tačiau politinės struktūros ten nesusiformavo.
Politikas pabrėžė, kad tai pirmiausia yra vietos partinių organizacijų problema. Šalčininkai ir Visaginas, jo teigimu, niekada nebuvo teritorijos, kuriose konservatoriai būtų turėję tvirtas pozicijas, todėl kol kas nepavyksta suformuoti rinkimuose galinčių dalyvauti komandų.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas atkreipė dėmesį į kitą aplinkybę. Ypač Šalčininkų rajone konservatoriams sudėtinga konkuruoti dėl istoriškai susiklosčiusio rinkėjų lojalumo kitoms politinėms jėgoms ir tautinės sudėties.
Politologo vertinimu, partija šiuo metu taip pat gali neturėti pakankamai pajėgumų savarankiškai iškelti konkurencingus kandidatus. Be to, sprendimą nedalyvauti galėjo paveikti ir praktiniai skaičiavimai: Šalčininkuose rinkimų baigtis dažnai laikoma iš anksto gana aiškia, todėl kampanijos išteklių taupymas galėjo tapti vienu iš motyvų.
I. Kalpokas neatmetė, kad konservatoriai ateityje galėtų tartis su kitomis politinėmis jėgomis arba paremti jų kandidatus.
Mažiau konkurencijos – silpnesnė vietos demokratija?
L. Kasčiūnas sutiko, kad tradicinių partijų įsitvirtinimas tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose yra svarbus valstybiniu požiūriu. Tačiau, jo teigimu, rinkimuose dalyvauti galima tik tuo atveju, jei konkrečioje savivaldybėje yra suburta komanda.
Partijos pirmininkas tvirtino, kad TS-LKD neatsisako planų stiprinti savo pozicijas Šalčininkuose ir Visagine. Tam, jo vertinimu, reikia laiko – turi būti sukurtos ir išplėtotos vietos struktūros. Jis taip pat žadėjo ir toliau lankytis šiuose regionuose, domėtis jų bendruomenėmis, valstybinės kalbos klausimais ir vietos problemomis.
Vis dėlto I. Kalpokas įspėjo, kad didžiųjų nacionalinių partijų nedalyvavimas savivaldos rinkimuose paprastai neigiamai veikia vietos demokratiją. Mažėjant konkurencijai, politinėms jėgoms silpnėja paskata atsižvelgti į gyventojams svarbius klausimus, o vietos bendruomenėms tampa sunkiau išugdyti naujus lyderius.
Jo teigimu, savivaldybėse, kuriose ilgą laiką vyrauja tos pačios politinės jėgos, ribotas kandidatų pasirinkimas gali dar labiau sustiprinti jau veikiančių struktūrų pozicijas.
Partija pripažįsta sunkumus
L. Kasčiūnas pripažino, kad problemų kyla ne tik telkiant vietos politines komandas. Iššūkių konservatoriai mato ir organizuodami jaunimo organizacijų veiklą Šalčininkuose bei Visagine.
Nors jaunųjų konservatorių ir jaunųjų krikščionių demokratų tinklas, pasak jo, yra gana platus, būtent šiuose regionuose veiklą išplėtoti sunku. Tačiau partija tikina neketinanti nuleisti rankų ir ateityje sieksianti sukurti stipresnes organizacijas bei grįžti į rinkimus šiose savivaldybėse.
Politologas pažymėjo, kad nacionalinėms partijoms mažesniuose regionuose įsitvirtinti trukdo ir jaunimo migracija. Dalis jaunuolių ten lieka tik iki mokyklos baigimo, todėl partijoms sudėtinga užsiauginti naujų aktyvių narių ir galimų kandidatų.
I. Kalpoko nuomone, vien intensyvesnių rinkimų kampanijų nepakanka. Norint sustiprinti politines pozicijas tokiose savivaldybėse, būtinas nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis, o ne tik rinkimų laikotarpiu vykdoma komunikacija.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.