Ukrainai gresia didžiausia finansinė krizė nuo Rusijos invazijos pradžios. Šalies biudžete susidarė maždaug 43 mlrd. eurų trūkumas, o nuo vasaros Rusija sistemingai smūgiuoja svarbiausiems Ukrainos ekonomikos sektoriams.
Rusijos atakos beveik paralyžiavo Ukrainos plieno gamybą. Tuo metu smūgiai Juodojoje jūroje apsunkino didelių žemės ūkio produkcijos kiekių eksportą. Ekspertai perspėja, kad Europa turi būti pasirengusi didesnėms karo Ukrainoje finansinėms išlaidoms.
Prieš kelias savaites visą pasaulį apskriejo vaizdai, kaip rusų reaktyviniai dronai atakavo tiltus, jungiančius Vakarų ir Rytų Kyjivą. Dėl smūgių sostinėje buvo sutrikęs eismas: šiais tiltais kasdien iš vienos miesto pusės į kitą važiuoja daugiau nei pusė milijono transporto priemonių.
Tačiau šių Vladimiro Putino įsakytų atakų tikslas, kaip teigiama, buvo platesnis nei vien tiltų sugadinimas ar kasdienio gyvenimo apsunkinimas. Smūgiai Kyjive tapo vienu iš būdų trikdyti sostinės ekonomiką. Tai esą atspindi visoje Ukrainoje nuo vasaros vykdomą Rusijos strategiją – sistemingai silpninti šalies ekonomiką.
Kyjivo ekonomikos strategijų centro ekspertė Oleksandra Myronenko skaičiuoja, kad per pirmuosius du mėnesius nuo masinių bombardavimų pradžios, liepos–rugpjūčio laikotarpiu, į Ukrainos biudžetą nebuvo surinkta beveik 33 mlrd. grivinų mokesčių.
Rusija smūgiuoja ekonomikos pagrindams
Kyjivo ekonomikos analitinio centro ekspertės vertinimu, V. Putino taktika yra apgalvota. Ukrainos karo ekspertas Ivanas Stupakas teigia, kad vasaros pabaigoje Rusija pradėjo masiškai gaminti reaktyvinius dronus, skirtus tokiam sistemingam terorui vykdyti, o Ukraina nespėja sukurti pakankamai veiksmingų atsakomųjų priemonių.
I. Stupakas pasakojo, kad bombardavimų metu dronai skrisdavo maždaug kas 30 minučių, o grėsmė nesibaigdavo: nuolat girdėdavosi smūgiai, sprogimai ir oro gynybos darbas. Rusija pradėjo atakuoti objektus, kurių anksčiau pasiekti negalėjo. Be energetikos infrastruktūros, įskaitant šilumos ir elektros objektus, buvo smūgiuojama ir duomenų centrams.
Vis dėlto didžiausią žalą biudžetui padarė ne pavienių įmonių, o ištisų ekonomikos sektorių naikinimas. Vienas svarbiausių jų – žemės ūkio produkcijos eksportas, per metus Ukrainai atnešantis iki 25 mlrd. dolerių, arba beveik dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto.
Nors šiemet Ukrainoje užaugo geras derlius, per vasarą Rusija stengėsi visiškai užblokuoti eksportą Juodąja jūra. Ukraina mėgina vis daugiau krovinių gabenti geležinkeliais ir sunkvežimiais, tačiau tokiu būdu išveža tik pusę galimo kiekio. Įvertinus ir kitų prekių eksporto sutrikimus, prognozuojama, kad šiemet Ukraina neteks maždaug 40 mlrd. dolerių pajamų.
Dar neseniai beveik trečdalį Ukrainos eksporto sudarė metalo produkcija. Geležies ir plieno pramonė iki invazijos sukurdavo apie dešimtadalį šalies BVP. Dabartinę sektoriaus padėtį simbolizuoja „Azovstal“ gamyklos griuvėsiai okupuotame Mariupolyje.
Šią vasarą suintensyvėjusios Rusijos atakos sustabdė apie 90 proc. visų Ukrainos metalo pramonės pajėgumų. Birželį plieno gamybos apimtys dar gerokai viršijo pusę milijono tonų, tačiau per vasarą jos sumažėjo beveik penkis kartus. O. Myronenko teigimu, dauguma metalo gamyklų veikia tik iš dalies arba visai uždarytos, nes buvo subombarduotos arba dėl atakų negali tęsti darbo.
Ukrainai tenka dengti ir karo, ir valstybės išlaidas
Šių pajamų reikia ne tik civilių darbuotojų atlyginimams, bet ir vis brangesniam karui finansuoti. Per dvejus metus technologinio karo kaina Ukrainai išaugo nuo 140 mln. iki 190 mln. dolerių per dieną.
Ukraina karui išleidžia daugiau, nei surenka mokesčių. Šiemet Kyjivui papildomai reikia rasti 56 mlrd. dolerių, o pusė šios sumos bus skirta šalies gynybai. Pasak O. Myronenko, gynybai būtina 27 mlrd. dolerių: 7 mlrd. dolerių sudarys didėjančios karių algos, o 20 mlrd. dolerių bus skirta kariniams pirkimams, planuojamiems kartu su partneriais.
Šie iššūkiai dar neapima artėjančios žiemos, per kurią Rusija, kaip manoma, vėl sieks palikti Ukrainos miestus be elektros ir šildymo.
I. Stupakas teigia, kad Rusijos planas gali būti išlaikyti spaudimą iki 2027 m. kovo, kai baigsis sunkiausias šalčių ir speigų laikotarpis, tikintis, jog Volodymyras Zelenskis tuomet iškels baltą vėliavą ir paskelbs apie kapituliaciją.
Vis dėlto Kyjivas nerodo ketinimų pasiduoti ir žada Rusijai ne mažiau sunkią žiemą. Šiemet Ukraina taip pat sugebėjo fronte panaikinti dalį okupantų pasiekimų. Eksperto vertinimu, toks karas negali tęstis amžinai.
I. Stupakas sako, kad Ukrainos tankų Raudonojoje aikštėje, nepaisant galimų dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų, nebus. Tačiau, jo teigimu, taip pat nebus ir Rusijos tankų Kyjivo Chreščiatike. Todėl, kad ir kaip klostytųsi padėtis, Ukrainai teks derėtis.
Norint prie derybų stalo išlikti stipriai, Ukrainai ypač svarbi Vakarų parama. Ekspertų vertinimu, Europa turi ruoštis dar didesnėms išlaidoms, susijusioms su karu Ukrainoje.